Archyvinis leidimas
Seimas šiandien pradeda svarstyti Statuto pataisas, kurios mobilizacijos ar karo padėties metu leistų paprasčiau rengti sesijas ir posėdžius. Projektas numato, kad apie neeilinį posėdį parlamentarams būtų pranešama likus mažiausiai 4 valandoms, o iš Statuto dingtų sesijos trukmės limitas ir privalomos pertraukos. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad dabar trūksta aiškios Seimo, Prezidentūros ir Vyriausybės veiklos tęstinumo tvarkos bei atskiro finansavimo tokioms užduotims.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pranešė, kad Lietuvą šiandien pasieks dar 153 mln. eurų iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. Tai šeštasis mokėjimas pagal planą „Naujos kartos Lietuva“, padidinantis bendrą gautą sumą iki 2,84 mlrd. eurų, arba 74,1 proc. visos skirtos sumos. Vyriausybė galutinį 995 mln. eurų mokėjimo prašymą tikisi pateikti rugsėjį, o iki šiol jau yra įgyvendinusi 80 proc. plano rodiklių.
Šiandien laukiami ir du jautrūs konstituciniai sprendimai. Konstitucinis Teismas turi paskelbti nutarimą dėl Raimondo Kurlianskio skundo apie elektroninių ryšių stebėjimą be maksimalaus termino, o Seimą pasieks pataisa, naikinanti Konstitucijos 137 straipsnį dėl masinio naikinimo ginklų ir užsienio karinių bazių draudimo. Policija ir bankai tuo metu perspėja apie plintančią naują sukčiavimo schemą, kai jau nukentėjusiems žmonėms siūloma tariama pagalba susigrąžinti pinigus, o po to išviliojamas dar vienas pervedimas arba prisijungimo duomenys.
Šiaurinėje Lietuvos dalyje šiandien vyksta NATO oro policijos naikintuvų treniruotės. Karinės oro pajėgos įspėjo, kad vietomis gali būti girdimi į sprogimus panašūs garsai, kai sąjungininkų orlaiviai pasieks viršgarsinį greitį.
Lietuva pralaimėjo dar vieną bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl neteisėto kalinimo įtariamame CŽA kalėjime. NATO skelbia, kad pagrindinės Europos išlaidos gynybai 2026 metais išaugo 11 proc.
šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, vz.lt, lrt.lt, tv3.lt, lrytas.lt
Tai pagrindinis ES fondo „NextGenerationEU“ instrumentas, skirtas reformoms ir investicijoms po pandemijos finansuoti. Valstybės lėšas gauna tik įvykdžiusios su Europos Komisija sutartus rodiklius ir reformas.
2026-07-07 LRT pranešė, kad Seime pradedamos svarstyti Statuto pataisos, kurios mobilizacijos ar karo padėties metu leistų paprasčiau organizuoti sesijas ir posėdžius, o apie neeilinį posėdį parlamentarams būtų pranešama likus ne mažiau kaip 4 valandoms. Aiškinamajame rašte teigiama, kad galiojančiame reguliavime trūksta aiškios trijų pagrindinių valstybės institucijų veiklos tęstinumo tvarkos ir atskiro finansavimo tokioms užduotims. Jei pataisos bus priimtos, iš Seimo statuto dingtų sesijos trukmės limitas ir privalomos pertraukos tarp neeilinių sesijų. Projekte taip pat numatyta, kad prezidentui sušaukus neeilinę sesiją parlamentas galėtų ją pratęsti. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Valstybės vadovams ir kariuomenei tai būtų aiškesnė tvarka, kaip karo metu priimti sprendimus be procedūrinių stabdžių. Gyventojams tai svarbu tiek, kiek nuo nepertraukiamo Seimo ir Vyriausybės darbo priklausytų mobilizacijos, gynybos ir biudžeto sprendimai. (lrt.lt)
Kam naudinga
Laimi Seimo vadovybė, Vyriausybė ir Prezidentūra, kurios gautų lankstesnę karo meto darbo tvarką, o prarastų procedūrinių ribų šalininkai Seime. (lrt.lt)
Kas toliau
Seimas toliau svarstys Statuto pataisas ir turės apsispręsti, ar panaikinti sesijos trukmės ribą bei pertraukas tarp neeilinių sesijų. (lrt.lt)
Šiaurinėje Lietuvos dalyje liepos 7 d. vyks iš anksto suplanuotos NATO oro policijos misijos naikintuvų treniruotės, o Karinės oro pajėgos įspėja gyventojus, kad dėl viršgarsinio skrydžio gali būti girdimi į sprogimus panašūs garsai. Per pratybas bus matomi sąjungininkų naikintuvai, o gyventojų prašoma apie galimus garsus ir skrydžius perspėti artimuosius. Tokie skrydžiai paprastai rengiami siekiant tikrinti reagavimo procedūras ir užtikrinti oro erdvės kontrolę virš Lietuvos. Tikimasi, kad garso bangos bus juntamos ne visame regione, o ten, kur lėktuvai pasieks viršgarsinį greitį.
Kodėl svarbu
Garsai gali išgąsdinti Šiaurės Lietuvos gyventojus, ypač tuos, kurie gyvena arčiau treniruočių zonos ir pirmą kartą girdi viršgarsinį skrydį. Aiškus perspėjimas sumažina skambučių skaičių pagalbos tarnyboms ir leidžia žmonėms atskirti pratybas nuo tikro pavojaus.
2026 m. liepos 7 d. finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Vilniuje sakė, kad Lietuvą pasieks dar 153 mln. eurų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano. Tai šeštasis mokėjimas pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą, o iš viso Lietuva jau yra gavusi 2,84 mlrd. eurų, arba 74,1 proc. visos plano vertės. Pasak ministro, rugsėjį Vyriausybė ketina pateikti paskutinį mokėjimo prašymą, kurio vertė sieks 995 mln. eurų. Iki šiol įgyvendinta 80 proc. plano rodiklių, o iki liepos pabaigos dar turi būti užbaigta dalis likusių darbų.
Kodėl svarbu
Šios lėšos keliauja į sveikatos apsaugą, renovaciją, skaitmeninimą ir kitas „Naujos kartos Lietuva“ plano sritis, todėl nuo jų priklauso konkrečių projektų apmokėjimas ir užbaigimas. Jei iki rugsėjo pateikiamas paskutinis prašymas bus patvirtintas, valstybė iš ES atsiims beveik visą jai skirtą RRF paketą.
Sukčiai Lietuvoje taikosi į žmones, kurie jau yra praradę pinigų, ir siūlo jiems padėti juos susigrąžinti. Auka paprastai įkalbama pervesti dar vieną sumą arba atskleisti prisijungimo duomenis, o po to netenka ir šių lėšų. Tokia schema veikia per telefoninius skambučius, žinutes ir netikras interneto svetaines. Policija ir finansų įstaigos ragina bet kokį pasiūlymą atgauti prarastus pinigus tikrinti oficialiais kanalais.
Kodėl svarbu
Nukentėjusieji praranda ne tik pirmąją sumą, bet ir paskutines santaupas, nes sukčiai taikosi į jau pažeidžiamus žmones. Labiausiai nukenčia vyresnio amžiaus gyventojai ir tie, kurie anksčiau jau buvo apgauti internetu ar telefonu.
Konstitucinis Teismas 2026 m. liepos 7 d. paskelbs nutarimą byloje pagal Raimondo Kurlianskio individualų skundą dėl žvalgybos informacijos rinkimo, pranešė BNS ir tv3.lt. Skundas susijęs su Žvalgybos įstatymo nuostata, kurioje, anot pareiškėjo, nenustatyti maksimalūs terminai, kiek laiko galima stebėti ir fiksuoti elektroninių ryšių turinį, susirašinėjimą ir kitą susižinojimą. Kurlianskis yra sakęs, kad jo susirašinėjimas ir pokalbiai buvo stebimi daugiau nei dešimtmetį. Sprendimas bus paskelbtas tuo metu, kai jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal „MG grupės“ politinės korupcijos bylą. (tv3.lt)
Kodėl svarbu
Nuo šio nutarimo priklausys, ar žvalgybos institucijoms liks plati diskrecija ilgalaikiam slaptam susirašinėjimo stebėjimui, ar Seimui teks tikslinti įstatymą ir nustatyti aiškesnes ribas. Tai tiesiogiai palies asmens privatumo apsaugą ir žvalgybos surinktų duomenų naudojimą kitose bylose. (tv3.lt)
2026 m. liepos 7 d. Seimui bus pateiktas siūlymas iš Konstitucijos išbraukti 137-ąjį straipsnį, kuris dabar draudžia Lietuvoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes. Pataisos rengėjai teigia, kad taip būtų sudarytos teisinės prielaidos visaverčiam Lietuvos dalyvavimui NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo sistemoje. Prezidentas Gitanas Nausėda liepos 2 d. su Seimo ir Vyriausybės vadovybe bei frakcijų seniūnais sutarė, kad šį draudimą reikia išbraukti, nors pats Juozas Olekas sakė, kad taikos metu branduolinių ginklų Lietuvoje dislokuoti neplanuojama. Konstitucijai pakeisti reikės dviejų balsavimų, kuriuose už projektą turi balsuoti ne mažiau kaip 94 iš 141 Seimo narių. (tv3.lt)
Kodėl svarbu
Krašto apsaugos sistema ir NATO rytinis flangas gauna daugiau lankstumo, jei Lietuva panaikins vienintelį tokį konstitucinį draudimą aljanse. Tai taip pat gali pakeisti Lietuvos teisines pareigas dėl būsimų sprendimų, kur ir kokiomis sąlygomis šalyje galėtų atsirasti branduolinis ginklas. (lrt.lt)
Belgorodas per naktį patyrė Ukrainos smūgį, po kurio Rusija pranešė apie gaisrą miesto oro uoste ir elektros tiekimo sutrikimus dalyje srities. Belgorodo srities gubernatorius Aleksandras Šuvajevas patvirtino masinę ataką prieš miestą ir rajoną, bet viešai nenurodė oro uosto kaip taikinio.
Kyjive po Rusijos naktinės dronų ir raketų atakos žuvusiųjų skaičius išaugo iki 18, kai gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė dar du kūnus. Dar 56 žmonės buvo sužeisti, smūgiai teko gyvenamiesiems namams, o sostinėje šiandien paskelbta gedulo diena. Ankaroje prasidėjusiame NATO viršūnių susitikime sąjungininkės rengia dešimčių milijardų dolerių vertės ginklų susitarimus prieš susitikimą su Donaldu Trumpu. Markas Rutte sekmadienį pareikalavo aiškių planų, kaip narės pasieks gynybos išlaidų tikslus, o ambasadorių suderintame projekte numatyta 70 mlrd. eurų karinės paramos Ukrainai 2026 metais ir bent tiek pat 2027-aisiais. Friedrichas Merzas anksčiau sakė, kad jei bus patvirtintas ir antrųjų metų įsipareigojimas, bendra parama gali siekti 140 mlrd. eurų.
Damaske per Emmanuelio Macrono vizitą sprogimai prie viešbučio „Four Seasons“ sužeidė mažiausiai 18 žmonių. Eliziejaus rūmai nurodė, kad Macronas tuo metu buvo prezidento rūmuose ir tęsė susitikimą su laikinuoju Sirijos prezidentu Ahmedu al Šaraa. Tai pirmasis didelės Vakarų valstybės lyderio vizitas į Siriją nuo Basharo al Assado nuvertimo 2024 metais.
Kremlius vėl pagrasino panaudoti branduolinį ginklą, o Dmitrijus Peskovas pažėrė perspėjimų Europai. Ukraina tuo metu su Nyderlandais pasirašė susitarimą dėl dronų, o Kyjivo karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad šalis pasirengusi kariauti metų metus.
šaltiniai: delfi.lt, vz.lt, 15min.lt, lrt.lt, tv3.lt, lrytas.lt
Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis numato kolektyvinę gynybą: ginkluotas išpuolis prieš vieną narę laikomas išpuoliu prieš visas. Kiekviena valstybė pati sprendžia, kokių veiksmų imsis atsakydama.
2026 m. liepos 7 d. Damasko centre, netoli „Four Seasons“ viešbučio, per Emmanuelio Macrono viešnagę nugriaudėjo keli sprogimai, o Sirijos vidaus reikalų ministerija pranešė apie mažiausiai 18 sužeistųjų. Prancūzijos prezidento biuras nurodė, kad Macronas tuo metu buvo prezidento rūmuose ir kad susitikimas su laikinuoju Sirijos prezidentu Ahmadu al Šara tęsėsi. Ši kelionė buvo pirmasis didelio Vakarų valstybės lyderio vizitas į Siriją nuo 2024 metais įvykusio Bašaro al Asado nuvertimo. Sirijos valstybinė žiniasklaida skelbė, kad vizito darbotvarkėje buvo regiono saugumas, verslo ryšiai ir investicijos.
Kodėl svarbu
Damasko saugumo tarnyboms dabar teks aiškintis, kaip sprogmenys pasiekė vieną labiausiai saugomų sostinės rajonų Macrono vizito metu. Tai tiesiogiai veikia Sirijos valdžios pastangas pritraukti užsienio delegacijas ir kapitalą po režimo pasikeitimo 2024 metais.
Venesueloje per birželio 24-osios dvigubą žemės drebėjimą žuvusių žmonių skaičius vakar padidintas iki 3 535. Karakase ir gretimose pakrantės vietovėse be namų tebėra beveik 18 tūkst. žmonių, o gelbėtojai dar tęsia žuvusiųjų atpažinimą.
Rusijos Omske šiandien prie degalinių nusidriekė eilės po Ukrainos dronų smūgio didžiausiai šalies naftos perdirbimo gamyklai. Ši gamykla yra didžiausia benzino gamintoja Rusijoje, o degalų stygius jau privertė kai kuriuos regionus riboti pirkimą ir pradėti importą iš Indijos bei Baltarusijos. Pakistano Beludžistano provincijoje per naktinį išpuolį prieš Mangi užtvankos projekto postą Ziarato rajone žuvo devyni policininkai. Po puolimo trumpam pagrobti aštuoni pareigūnai buvo rasti, o saugumo pajėgos per valymo operaciją nukovė 15 kovotojų.
Klivlando „Cavaliers“ šiandien susitarė su Donovanu Mitchellu dėl ketverių metų 273 mln. dolerių vertės maksimalios sutarties pratęsimo iki 2030–2031 metų sezono pabaigos. Sutartyje numatyta žaidėjo pasirinkimo teisė paskutiniam sezonui ir visas mainų priedas, o 29 metų gynėjas šį pavasarį padėjo komandai pasiekti Rytų konferencijos finalą. LRT paskelbtoje Aleksandro Izgorodino analizėje teigiama, kad birželį pasaulio ekonomika perėjo į ramesnio augimo etapą, nes infliacija JAV, euro zonoje ir Kinijoje silpnėjo. JAV ISM gamybos indeksas birželį smuko iki 53,3 punkto nuo 54, euro zonos infliacija sulėtėjo iki 2,8 proc. nuo 3,2 proc., o „Brent“ nafta eurais buvo 17 proc. pigesnė nei gegužę.
Palmira šiandien patarė nepradėti naujų darbų ir dažniau daryti trumpas pertraukas, nes bus sunkiau išlaikyti dėmesį.
JAV įvedė naujas priemones Iranui dėl atakų prieš laivus Hormūzo sąsiauryje ir po šių įvykių atšaukė leidimą prekiauti Irano nafta. Reaguojant į įtampą Persijos įlankoje, naftos kainos vėl kilo.
šaltiniai: 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt, lrt.lt, delfi.lt
NBA laisvųjų agentų rinka yra laikotarpis, kai pasibaigus sutartims žaidėjai gali derėtis su kitais klubais arba pratęsti sutartis su esama komanda. Būtent tada dažniausiai sudaromi didžiausi vasaros sandoriai.
Klivlando „Cavaliers“ liepos 7-ąją susitarė su Donovanu Mitchellu dėl ketverių metų 273 mln. JAV dolerių maksimalios pratęstos sutarties, kuri galios iki 2030–2031 metų sezono pabaigos ir turės žaidėjo pasirinkimo teisę bei visą mainų priedą. JAV žiniasklaida nurodo, kad 29-erių gynėjas būtų galėjęs laukti iki kito vasaros lango ir siekti dar brangesnio sandorio, tačiau klubas norėjo užfiksuoti jo ateitį jau dabar. Mitchellas į Klivlandą atvyko kaip pagrindinė komandos žvaigždė ir šį pavasarį padėjo „Cavaliers“ pasiekti Rytų konferencijos finalą. Sandoris uždaro vieną svarbiausių šios vasaros klausimų komandoje, kuri prieš tai neteko kelių sudėties žaidėjų laisvųjų agentūrų rinkoje. (tv3.lt)
Kodėl svarbu
„Cavaliers“ fanams ir klubo vadovybei tai reiškia, kad komandos branduolys lieka suformuotas aplink vieną ryškiausių NBA gynėjų per visą dešimtmetį. Tokie pinigai taip pat nustato naują atlygio kartelę elitiniams lygos perimetro žaidėjams, o kitoms klubų biudžetą planuojančioms komandoms sumažina šansus vėliau prisivilioti Mitchellą laisvųjų agentūrų rinkoje. (tv3.lt)
Kam naudinga
Laimi „Cavaliers“ ir Donovano Mitchello stovykla, o spaudimą patiria klubai, kurie tikėjosi jį matyti rinkoje po 2026–2027 metų sezono. (tv3.lt)
Kas toliau
Klivlando klubas dabar turės derinti naują finansinę struktūrą su kitais žaidėjų susitarimais, nes Mitchello pratęsimas galios iki 2030–2031 metų sezono ir turi žaidėjo pasirinkimo teisę paskutiniam sezonui. (tv3.lt)
Friedrichas Merzas liepos 1 dieną Berlyne sakė, kad NATO sąjungininkės per liepos 7–8 dienomis Ankaros viršūnių susitikimą ketina įsipareigoti skirti Ukrainai bent 70 mlrd. eurų karinės ir finansinės paramos. Vokietijos žiniasklaidos minėtame projekte kalbama apie įrangą, paramą ir mokymus 2026 metais, o dėl tokio pat lygio įsipareigojimo 2027 metams dar vyko ginčai. Merzo teigimu, jei planas bus patvirtintas, bendra parama kitais metais gali išaugti iki 140 mlrd. eurų. (efe.com)
Kodėl svarbu
Ukrainai tai reiškia aiškesnį šaudmenų, oro gynybos ir mokymų srautą bent vieniems metams į priekį. Europos sostinėms nuo to priklauso, ar pagalba bus planuojama kaip nuolatinis daugiametis įsipareigojimas, ar vis dar derinama kasmet. (efe.com)
Liepos 6-osios naktį Rusijos dronų ir raketų ataka Kyjive ir aplinkiniuose regionuose pražudė 18 žmonių, o gelbėtojai iš sugriuvusio pastato griuvėsių ištraukė dar dviejų žuvusiųjų palaikus. Sužeisti 56 žmonės, o smūgiai teko gyvenamiesiems pastatams. Kyjive liepos 7-oji paskelbta gedulo diena, o paieškos po griuvėsiais tęsiasi. (elta.lt)
Kodėl svarbu
Kyjivo civiliai vėl tapo tiesioginiu taikiniu, o 56 sužeistieji reiškia papildomą krūvį sostinės ligoninėms ir greitosios pagalbos tarnyboms. Gyvenamųjų namų smūgiai taip pat palieka dešimtis žmonių be būsto ir verčia savivaldybę skubiai vertinti padarytą žalą. (elta.lt)
Ukrainos pajėgos naktį į 2026 m. liepos 7 d. surengė raketų smūgį Belgorodui, o Rusijos pusė pranešė apie gaisrą Belgorodo oro uoste ir elektros tiekimo sutrikimus regione. Belgorodo srities gubernatorius pripažino, kad miestas ir rajonas patyrė masinį apšaudymą, nors oro uosto taikinio viešai neįvardijo. Ukrainos leidiniai rašo, kad smūgis buvo nukreiptas į oro uostą, o vietoje užfiksuotas gaisras. Tuo pat metu Rusija tą pačią parą surengė didelius smūgius Ukrainai, todėl Belgorodas vėl atsidūrė abipusių atakų epicentre. (ansa.it)
Kodėl svarbu
Belgorodo oro uosto ir elektros tinklo sutrikimai tiesiogiai veikia pasienio regiono transportą, skrydžių saugą ir civilinę infrastruktūrą. Tokie smūgiai verčia Rusiją skirti daugiau oro gynybos pajėgų vakariniam pasienio ruožui, o Ukraina demonstruoja, kad gali pasiekti taikinius už fronto linijos. (ansa.it)
Ankaroje 2026 m. liepos 7 d. prasidėjusiame NATO viršūnių susitikime sąjungininkės rengiasi paskelbti naujus ginkluotės sandorius už dešimtis milijardų JAV dolerių prieš bendrą susitikimą su Donaldu Trumpu. NATO vadovas Markas Rutte liepos 6 d. pareikalavo, kad valstybės pateiktų aiškius ir patikimus planus, kaip pasiekti gynybos išlaidų tikslus. Pagal parengtą deklaracijos tekstą, kurį patvirtino ambasadoriai, numatoma ir 70 mlrd. eurų karinė parama Ukrainai 2026 metais bei tokio pat lygio įsipareigojimas 2027 metais. Dokumente taip pat ketinama dar kartą patvirtinti įsipareigojimą kolektyvinei gynybai pagal 5 straipsnį.
Kodėl svarbu
Europos ginkluotės gamintojams tai reiškia naujus užsakymus ir ilgesnį gamybos planavimą, o Ukrainai tai žada dar vienerius finansavimo metus sunkiam karui prieš Rusiją. NATO rytinio sparno valstybėms, įskaitant Lietuvą, svarbiausia yra tai, kad didesnės išlaidos ir aiškesni planai mažina spaudimą skubiai dengti spragas savo pačių biudžetais.
Venesuelos valdžia liepos 6 d. paskelbė, kad per dvi birželio 24 d. šalį sukrėtusias žemės drebėjimų bangas žuvo 3 535 žmonės, o beveik 18 tūkst. gyventojų tebėra be namų. Drebėjimai smogė sostinei Karakasui ir gretimoms pakrantės vietovėms, o gelbėjimo darbai tęsiasi jau daugiau kaip savaitę po nelaimės. Ankstesnė oficiali žuvusiųjų riba buvo gerokai mažesnė, todėl naujas skaičius rodo, kad aukų paieška ir kūnų identifikavimas dar nesibaigė.
Kodėl svarbu
Namų netekę Karakaso ir pakrantės regionų gyventojai dabar susiduria su laikino apgyvendinimo, vandens ir sveikatos priežiūros poreikiu. Kuo ilgiau tęsiasi kūnų paieška ir identifikavimas, tuo daugiau darbo tenka vietos tarnyboms ir tuo sunkiau šeimoms sulaukti galutinės žalos apskaitos.
2026-07-07 LRT paskelbtoje Aleksandro Izgorodino apžvalgoje teigiama, kad birželį pasaulio ekonomikos augimo tempas normalizavosi, o infliacinis spaudimas mažėjo JAV, euro zonoje ir Kinijoje. Autorius remiasi JAV ISM gamybos indeksu, kuris birželį smuko iki 53,3 punkto nuo 54 punktų gegužę, ir euro zonos bei Kinijos PMI, kurie išliko virš 50 punktų ribos. Birželį euro zonoje metinė infliacija sulėtėjo iki 2,8 proc. nuo 3,2 proc. gegužę, o „Brent“ nafta eurais buvo vidutiniškai 17 proc. pigesnė nei gegužę. Izgorodinas rašo, kad mažesnės energijos kainos palaikė namų ūkių perkamąją galią ir sumažino įmonių sąnaudas. (lrt.lt)
Kodėl svarbu
Mažesnės energijos kainos tiesiogiai palengvina spaudimą namų ūkių biudžetams ir pramonės savikainai, todėl lėčiau kyla maisto, transporto ir komunalinių paslaugų kainos. Tai svarbu euro zonos eksportuotojams ir vartotojams, nes stabiliau krentanti infliacija didina tikimybę, kad palūkanų normos galės būti mažinamos atsargiau. (lrt.lt)
Pakistano Beludžistano provincijos Džiarato rajone per naktinį ginkluotų užpuolikų puolimą prie Mangi užtvankos projekto posto žuvo 9 policijos pareigūnai, o 8 buvo pagrobti, bet vėliau išlaisvinti. Pareigūnų teigimu, po puolimo saugumo pajėgos surengė valymo operaciją ir nukovė 15 kovotojų. Vietos valdžia nurodė, kad ataka įvyko atokioje vietovėje, kur saugoma užtvankos statyba ir jos prieigos. Pakistano talibai prisiėmė atsakomybę už išpuolį.
Kodėl svarbu
Mangi užtvankos projekto saugumas dabar priklauso nuo papildomų policijos ir sukarintų pajėgų, o tai gali sulėtinti darbus ir padidinti apsaugos išlaidas statytojams bei provincijos valdžiai. Beludžistano gyventojams tai reiškia dar griežtesnį judėjimo ir prieigos prie statybvietės režimą.
Rusijos Omske 2026 m. liepos 7 d. vairuotojai stojo į eilę prie degalinių po to, kai Ukrainos dronai smogė didžiausiai šalies naftos perdirbimo gamyklai. Reuters rašo, kad tai vienas tolimiausių Kyjivo smūgių per karą, o gamykla yra didžiausia benzino gamintoja Rusijoje. Omsko epizodas įsirašo į visoje šalyje augantį degalų stygių, dėl kurio kai kuriuose regionuose jau įvesti pirkimo apribojimai, o Maskvoje ir Sankt Peterburge formuojasi ilgos eilės. Rusijos valdžia jau yra ribojusi benzino eksportą iki 2026 m. liepos 31 d. ir pradėjusi importą iš Indijos bei Baltarusijos.
Kodėl svarbu
Degalų stygius tiesiogiai smogia Rusijos vairuotojams, ūkininkams ir logistikos bendrovėms, kurioms tenka laukti eilėse arba mažinti reisus. Kremliaus karo finansavimui tai reiškia papildomą spaudimą, nes gynybos pajėgos ir vidaus rinka konkuruoja dėl tų pačių perdirbimo pajėgumų.
2026 m. liepos 7 d. rytinėje Palmiros prognozėje patarta tądien nepradėti naujų darbų ir dažniau daryti trumpas pertraukas, nes bus sunkiau susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Tekstas publikuotas 5.30 val. ir skirtas šios dienos horoskopams lrytas.lt portale. Patarimas siejamas su dienos nuotaika, kuri, anot astrologės, labiau tiks rutinai nei naujiems sprendimams.
Kodėl svarbu
Ši žinutė labiausiai veikia žmones, kurių diena priklauso nuo susikaupimo: mokinius, vairuotojus, biuro darbuotojus ir kitus dirbančius su dokumentais ar skaičiais. Jiems tai yra signalas planuoti lengvesnes užduotis ir vengti svarbių sprendimų ankstyvą dienos dalį.