Archyvinis leidimas
Seime šiandien registruotas siūlymas, pagal kurį karo padėties atveju kariuomenės vadas saugotų Seimą, Vyriausybę ir Prezidento rezidenciją. Kartu parlamento pirmininkas Juozas Olekas pateikė Statuto pataisas, kurios nustatytų atskirą Seimo darbo tvarką mobilizacijos ar karo padėties metu ir užpildytų teisinio reguliavimo spragas dėl valdžios institucijų veikimo krizėje.
Šiaulių karinių oro pajėgų aviacijos bazėje pirmadienį prasidėjo oro gynybos pratybos, kurios vyks iki liepos 3 dienos. Jose treniruojamas taikinių aptikimas, oro erdvės stebėjimas ir ryšio palaikymas elektroninės kovos sąlygomis, o NATO platformos imituoja trikdymą ir GPS slopinimą. Lietuvos kariuomenė šiandien taip pat gavo Suomijoje pagamintų „Sentry“ prieštankinių minų už 5,9 mln. eurų. Šis pirkinys yra platesnės kontrmobilumo programos dalis, kuriai per artimiausią dešimtmetį numatyta šimtai milijonų eurų. Pirkimą administruoja NATO paramos ir pirkimų agentūra.
Karščio banga kelia elektros kainas, o sinoptikai skelbia, kad po dabartinio karšto laikotarpio artėja dar viena kaitros banga. Prie sienos su Baltarusija per pastarąją parą apgręžta 11 migrantų. Šiandien Apeliacinis teismas nagrinėja Remigijaus Žemaitaičio bylą, kurioje politikas sako baigiamąją kalbą po nuosprendžio dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto menkinimo. „Viada LT“ pernai uždirbo 7,65 mln. eurų grynojo pelno, išmokėjo 10 mln. eurų dividendų ir nurodė, kad rezultatus menkino pigesnė nafta bei silpnesnės maržos Lietuvoje ir Lenkijoje.
Siūloma nustatyti, kad įvedus karo padėtį karinis komendantas privalėtų užtikrinti Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų pastatų apsaugą. Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje vakare kilo gaisras, o darbuotojai gesinti jį pradėjo dar iki atvykstant ugniagesiams.
šaltiniai: vz.lt, 15min.lt, delfi.lt, lrt.lt, tv3.lt, lrytas.lt
Karo padėtis yra ypatingas teisinis režimas, įvedamas ginkluoto užpuolimo ar jo grėsmės atveju. Jo metu gali būti keičiama institucijų veikimo tvarka, o kariuomenei suteikiami platesni įgaliojimai valstybės gynybai ir svarbiausių objektų apsaugai.
Lietuvos kariuomenei birželio 29 d. pristatytos suomių įmonės „Forcit Defence“ pagamintos prieštankinės priešdugninės „Sentry“ minos, kurių pirkimo vertė siekia 5,9 mln. eurų. Krašto apsaugos ministerija nurodė, kad šis užsakymas yra platesnės kontrmobilumo programos dalis, kuriai Lietuva per dešimtmetį yra numačiusi šimtus milijonų eurų. Ministerija pabrėžė, kad minos perkamos per NATO paramos ir įsigijimų agentūrą, o tarp tiekėjų figūruoja ir Lietuvos įmonės, kurios tikisi vietinės gamybos užsakymų.
Kodėl svarbu
Šie pirkimai keičia, kaip greitai kariuomenė gali įrengti kliūtis prie sienos ir poligonų, jei tektų stabdyti šarvuotą techniką. Vietos gynybos pramonei tai reiškia galimybę patekti į ilgesnius NATO masto tiekimo srautus, o ne likti tik mažų vienkartinių užsakymų rinkoje.
Seime birželio 29-ąją užregistruotas siūlymas įvedus karo padėtį pavesti Lietuvos kariuomenės vadui užtikrinti Seimo rūmų, Vyriausybės pastatų ir prezidento rezidencijos bei jų teritorijų apsaugą ir ginkluotą gynybą. Pataisa siejama su platesniu karo padėties reglamentavimu, pagal kurį gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms turi būti užtikrintas veiklos tęstinumas, o dalis vidaus saugumo struktūrų karo metu pereitų ginkluotųjų pajėgų vadui pavaldžiai grandžiai. Kartu peržiūrimos ir Vadovybės apsaugos tarnybos, Vidaus reikalų sistemos bei kitų tarnybų užduotys, kad būtų aiškiai paskirstyta atsakomybė už valstybės institucijų apsaugą krizės atveju.
Kodėl svarbu
Tai tiesiogiai paveiktų Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros darbą karo metu, nes apsauga ir ginkluota gynyba būtų sutelkta vienoje vadovavimo grandyje. Aiškesnės taisyklės reikštų ir mažiau chaoso dėl to, kas saugo valstybės pastatus, jei būtų aktyvuota karo padėtis.
Šiauliuose pirmadienį Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje prasidėjo oro gynybos bataliono pratybos, kurios tęsis iki liepos 3 dienos. Per mokymus kariai treniruosis stebėti oro erdvę, aptikti taikinius, perduoti duomenis ir palaikyti ryšį elektroninės kovos sąlygomis. Pratybose dalyvaus ir NATO elektroninės kovos platformos, kurios imituos priešo veiksmus, sukeldamos ryšio trikdžius ir GPS signalo slopinimą.
Kodėl svarbu
Aviacijos bazė Šiauliuose yra viena svarbiausių Lietuvos ir NATO oro gynybos atramų, todėl pratybos tiesiogiai rengia karius veikti tada, kai ryšys ir navigacija tampa nepatikimi. Tai aktualu ir gyventojams, nes tokie mokymai stiprina šalies gebėjimą greitai reaguoti į oro erdvės pažeidimus bei trikdžius prie Baltijos šalių sienų.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas birželio 29 dieną pasiūlė Statute įrašyti atskirą tvarką, pagal kurią parlamentas posėdžiautų mobilizacijos ar karo padėties metu. Kitu šiandien pristatytu paketu siūloma karo padėties atveju kariuomenės vadui pavesti saugoti Seimo rūmus, Vyriausybės pastatus ir prezidento rezidenciją bei jų teritorijas. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad dabartiniame Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme šių trijų institucijų veikla nėra aiškiai išskirta, todėl kyla teisinis neapibrėžtumas ir finansavimo spragų rizika.
Kodėl svarbu
Tai tiesiogiai veikia valstybės institucijų darbą krizės metu. Jei reguliavimas bus priimtas, bus aiškiau, kas užtikrina parlamento ir vykdomosios valdžios veiklą, kai įprastos procedūros gali nebeveikti.
„Viada LT“ 2024 metais uždirbo 7,65 mln. eurų grynojo pelno ir akcininkams skyrė 10 mln. eurų dividendų, nors pajamos augo tik iki 926,4 mln. eurų, rodo bendrovės ataskaita. Bendrovė nurodė, kad Lietuvos ir Lenkijos degalų rinkas slėgė pigesnė nafta ir mažesnės degalų kainos, todėl pelnas buvo kuklesnis nei metais anksčiau. Tinklas Lietuvoje valdo apie 130 degalinių, o jo rezultatai dabar priklauso nuo kainų skirtumų tarp Baltijos šalių ir kaimyninės Lenkijos.
Kodėl svarbu
Degalų kainos ir toliau tiesiogiai veikia vairuotojų sąnaudas, nes tinklai Lietuvoje konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su pigesniu kuru Lenkijoje. Kai maržos suspaustos, įmonės gali lėčiau kelti atlyginimus, mažiau investuoti į naujas degalines ir greičiau perkelti kainų pokyčius pirkėjams.
Lietuvos apeliaciniame teisme birželio 29 d. baigiamąją kalbą sakys Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, kurį Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį nuteisė už kurstymą prieš žydus ir Holokausto menkinimą bei skyrė 5 tūkst. eurų baudą. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama po to, kai teismas konstatavo, kad jo 2023 m. vieši tekstai ir kalba žemino žydų kilmės žmones ir menkino nacių nusikaltimus. Po baigiamųjų kalbų Apeliacinis teismas turės spręsti, ar palikti galioti nuosprendį, ar jį keisti.
Kodėl svarbu
Byla svarbi dėl Seimo nario statuso ir dėl to, ar galutinis nuosprendis paliks galioti baudžiamąją atsakomybę už viešą kurstymą prieš žydus. Sprendimas taip pat gali paveikti Žemaitaičio politinę padėtį ir jo vadovaujamos partijos reputaciją prieš būsimus politinius sprendimus.
Charkivo srityje Rusijos pajėgos šiandien pasistūmėjo giliau ir, Maskvos teigimu, artėja prie Kupjansko bei Vovčansko. Šie puolimai seka po savaičių smūgių keliams ir užnugario maršrutams tarp Charkivo ir Sumų, kuriais Ukraina aprūpina šiaurės rytų frontą.
Dnipre per Rusijos raketos smūgį žuvo penki žmonės, o gelbėtojai dar ieško žmonių griuvėsiuose gyvenamajame ir pramoniniame rajone. Per pastarąją parą civilių aukų skaičius po Rusijos smūgių Ukrainoje išaugo iki 11. Ukrainos oro gynyba naktį numušė 82 iš 108 Rusijos paleistų dronų.
Kryme po dar vienos ukrainiečių dronų atakos degalų infrastruktūrai Rusijos paskirta valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį. Sergejus Aksionovas degalų tiekimą pavadino didžiausia pusiasalio problema, o Vladimiras Putinas šiandien pripažino, kad trūkumas plinta Rusijoje ir degalinėse formuojasi eilės. Ukrainos oro pajėgos per mažiau nei 24 valandas neteko dviejų MiG-29: vieno kovinėje misijoje virš Poltavos srities ir vieno tūpimo metu po smūgio aerodromui, kai ant žemės stovėjusį naikintuvą pataikė „Geran-4“ dronas.
Rytų Ukrainoje Rusija toliau meta menkai parengtus papildymus, o viešai cituojami vertinimai sako, kad dalis naujokų fronte išsilaiko apie 20 minučių. Nyderlanduose žvalgybos vertinimai perspėjo, kad Rusija galėtų grasinti NATO jau po metų nuo karo Ukrainoje pabaigos. Kyjive sulaikyti du Rusijos agentai, kurie, Ukrainos pareigūnų teigimu, planavo susprogdinti ukrainiečių karį.
Ukrainos pajėgos smogė trims tiltams Donbase ir taikėsi į Rusijos kariuomenės štabą bei kitus karinius objektus. Po ukrainiečių atakos vienoje didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų gaisras tęsiasi antrą parą. Šiaurės Vokietijos jaunimo įstaigoje per šaudymą žuvo šeši žmonės.
šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, vz.lt, tv3.lt, lrytas.lt, lrt.lt
Ukrainos karinės oro pajėgos per mažiau nei 24 valandas prarado du MiG-29: vienas dingo vykdant kovinę užduotį Poltavos srityje naktį į birželio 27-ąją, o kitas sudužo per nusileidimą po smūgio į aerodromą birželio 27-osios vakarą. Pirmasis incidentas dar tik tiriamas, o antruoju atveju Rusija panaudojo sparnuotąjį smogiamąjį droną „Geran-4“, kuris pataikė į stovintį lėktuvą ant žemės. Abu orlaiviai buvo sovietinės konstrukcijos MiG-29, kuriuos Ukraina naudoja nuo karo pradžios, todėl kiekvienas toks praradimas mažina nedidelį likusį naikintuvų parką.
Kodėl svarbu
Ukrainos pilotai ir technikai dabar turi saugoti ne tik fronto liniją, bet ir aerodromus, kuriuose stovintys lėktuvai tampa tiesioginiu taikiniu. Kiekvienas prarastas MiG-29 reiškia mažiau skrydžių kovinei oro gynybai ir mažiau atsarginių mašinų, kai šalis remiasi ribotu senesnių naikintuvų parku.
Rusijos pajėgos birželio 29 d. smogė Charkivo sričiai ir pranešė apie spaudimą Kupjansko bei Vovčansko kryptimis, kur karo veiksmų linija priartėjo iki kelių kilometrų nuo miesto pakraščių. Ukrainos gynyba šiame sektoriuje jau kelias savaites dirba po nuolatiniu spaudimu, o birželio 26 d. vietos pareigūnai ir karo stebėtojai fiksavo intensyvėjančius smūgius transporto keliams tarp Charkivo ir Sumų sričių. Tokie veiksmai rodo, kad Maskva siekia išplėsti saugumo juostą prie sienos ir priversti Kyjivą skirti daugiau pajėgų šiaurės rytų frontui.
Kodėl svarbu
Charkivo srityje gyvenantys civiliai susiduria su didesne evakuacijos ir apšaudymų rizika, ypač gyvenvietėse prie sienos ir prie pagrindinių kelių. Kuo arčiau frontas prie Kupjansko ir Vovčansko, tuo daugiau Ukrainos karių reikia gynybai šiame ruože, o tai silpnina kitus fronto sektorius.
Rusijos aneksuotame Kryme naktį iš birželio 28-osios į 29-ąją fiksuota nauja Ukrainos bepiločių ataka, o vietos valdžia po smūgių pusiasalio kuro sistemai paskelbė nepaprastąją padėtį. Krymo vadovas Sergejus Aksionovas viešai pripažino, kad padėtis dėl degalų yra sudėtingiausia, o pusiasalyje jau kelias dienas tvyro kuro trūkumas. Smūgiai Krymui nukreipti į Rusijos tiekimo grandinę ir gali dar labiau apsunkinti degalų paskirstymą kariuomenei bei civiliams.
Kodėl svarbu
Krymo gyventojams tai reiškia dar didesnį spaudimą degalų tiekimui ir galimus apribojimus degalinėse. Rusijos kariuomenei pusiasalyje tai komplikuoja logistiką, nes kuro sistema yra tiesiogiai susieta su tiekimu į pietinį frontą.
2026 m. birželio 29 d. Dnipre per Rusijos raketos smūgį žuvo penki žmonės, pranešė Ukrainos pareigūnai. Smūgis buvo suduotas gyvenamajam ir pramoniniam miesto rajonui, o gelbėtojai ieškojo žmonių griuvėsiuose ir tęsė nukentėjusiųjų evakuaciją. Vietos administracija nurodė, kad tai buvo vienas iš naujausių smūgių prieš Dniprą per pastarąsias dvi paras, kai miestas vėl pateko į intensyvių atakų zoną.
Kodėl svarbu
Dnipras yra svarbus logistikos ir pramonės mazgas, todėl smūgiai į miestą trikdo tiek civilių kasdienį gyvenimą, tiek tiekimo grandines pietryčių Ukrainoje. Kuo dažniau taikomi smūgiai į gyvenamuosius rajonus, tuo daugiau gyventojų reikia skubiai išgabenti ir gydyti.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželio 29 d. pripažino, kad Ukrainos smūgiai didina spaudimą Rusijos energijos ištekliams, o šalyje daugėja kuro trūkumo ir degalinėse formuojasi eilės. LRT rašo, kad dėl atakų didėja spaudimas transporto ir tiekimo grandinėms, o Ukrainos smūgiai jau anksčiau buvo smarkiai paveikę Krymo kuro rinką. Tai rodo, kad Kyjivas taiko vis gilesnius smūgius Rusijos naftos ir kuro infrastruktūrai, o Maskvai tenka ieškoti būdų stabilizuoti tiekimą vidaus rinkoje.
Kodėl svarbu
Rusijos kuro stygių greičiausiai pajus vairuotojai, vežėjai ir regionų įmonės, kurioms reikia nuolatinio dyzelino ir benzino tiekimo. Jei sutrikimai gilės, Maskvai teks rinktis tarp vidaus rinkos aprūpinimo ir degalų nukreipimo karinėms reikmėms.
Rusijos pajėgos per pastarąją parą tęsė spaudimą rytų Ukrainoje, o karo analitikai ir Ukrainos kariai fiksuoja didelius naujokų nuostolius pirmoje linijoje. Viešai cituojami vertinimai rodo, kad dalis naujai mobilizuotų ar skubiai apmokytų karių fronte išsilaiko vos apie 20 minučių, kol juos pakerta ar sužeidžia artilerija, dronai arba minos. Maskva tuo pat metu remiasi trumpais kursais ir nuolatiniu papildymu, nes patyrusių kovotojų gretos mažėja greičiau, nei kariuomenė juos pakeičia.
Kodėl svarbu
Ukrainos daliniams tai reiškia, kad puolimą dažniau stabdo ne ginklų stoka, o žmonių trūkumas pirmoje linijoje. Kuo greičiau žūsta arba sužeidžiami nauji rusų kariai, tuo daugiau spaudimo tenka ukrainiečių dronų operatoriams, artilerijos padaliniams ir mobilizacijos sistemai.
Pietų Korėja pirmadienį paskelbė 800 trln. vonų, arba 518 mlrd. dolerių, planą naujam lustų gamybos centrui šalies pietvakariuose. „Samsung Electronics“ ir „SK Hynix“ ten statys po dvi naujas gamyklas, o prezidentas Lee Jae Myungas projektą pristatė kaip atsaką į šoktelėjusią dirbtinio intelekto lustų paklausą.
JAV ir Irano derybininkai sutarė 60 dienų pratęsti paliaubas ir sustabdyti karinius veiksmus, jei projektą patvirtins Donaldas Trumpas. Projekte numatytas grįžimas prie derybų dėl Irano branduolinės programos, o tarpininkai kartu derino laivybą Hormūzo sąsiauryje, įšaldytų Irano lėšų atlaisvinimą ir smūgių sausumoje bei jūroje stabdymą. Pakistanas paskelbė per naktį smogęs kovotojų taikiniams Paktijos, Paktikos ir Kunaro provincijose ir po pasienio antžeminės operacijos nukovęs 29 kovotojus. Pietų Libane Izraelis susprogdino tunelį, o „Hezbollah“ pagrasino atsaku.
Rusijos raketos ir dronai šiandien Ukrainoje nužudė mažiausiai 11 civilių, iš jų penkis Dnipre, tris Zaporižioje ir du Sumų srityje. Zaporižioje dronas pataikė į keleivinį mikroautobusą ir sužeidė šešis žmones, tarp jų vaiką. Australija ir Vanuatu pirmadienį pasirašė susitarimą, draudžiantį užsienio karines bazes šioje Ramiojo vandenyno salų valstybėje. Lenkijoje prokurorai vakar apkaltino 22 metų vyrą persekiojus 25 metų nuomonės formuotoją ir paslėpus jos kūną lagamine, o jo alibį paneigė kamerų įrašai ir telefono duomenys.
Venesuelos žemės drebėjimo aukų skaičius išaugo iki mažiausiai 1 719, o pareigūnai rengiasi scenarijui, pagal kurį žuvusiųjų gali būti iki 10 tūkstančių. JAV Aukščiausiasis Teismas paliko galioti sprendimą Donaldo Trumpo seksualinio išpuolio byloje. Vakarų JAV gesindami gaisrus žuvo trys ugniagesiai.
šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, lrt.lt, vz.lt, tv3.lt, lrytas.lt
Lenkijos prokuratūra birželio 28 dieną pateikė kaltinimus 22 metų vyrui, kuris, pasak tyrėjų, sekė 25 metų influencerę ir po nužudymo jos kūną paslėpė lagamine. Pareigūnai teigia, kad auka buvo rasta jos bute, o įtariamasis pateikė alibi, kad nusikaltimo metu esą buvo užsiėmęs kitur, tačiau tyrėjai tą versiją atmetė pagal vaizdo kamerų įrašus ir telefonų duomenis. Byla perduota teismui, o prokurorai siekia griežtos bausmės už nužudymą ir kūno paslėpimą.
Kodėl svarbu
Ši byla svarbi influenceriams ir moterims, kurios susiduria su persekiojimu iš buvusių partnerių ar gerbėjų. Ji parodo, kad skaitmeniniai pėdsakai, telefonų duomenys ir vaizdo kameros gali lemti, ar alibi žlugs teisme.
Per Rusijos raketų ir dronų smūgius birželio 29-ąją Ukrainoje žuvo mažiausiai 11 civilių, tarp jų penki Dnipre, trys Zaporižėje ir du Sumų srityje, nurodė Ukrainos pareigūnai. Kyjivas teigia, kad Dniprą sudrebinusi raketa pataikė į infrastruktūrą, o Zaporižėje dronai smogė keleiviniam mikroautobusui ir sužeidė šešis žmones, tarp jų vaiką. Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą kryptingai taikantis į miestus ir infrastruktūrą, o Ukrainos institucijos fiksuoja naujus aukų duomenis po ryto smūgių.
Kodėl svarbu
Dnipro, Zaporižžios ir Sumų gyventojams tai reiškia papildomas evakuacijas, ligoninių apkrovą ir nutrūkusį viešąjį transportą bei komunalines paslaugas, kai smūgiai pataiko į infrastruktūrą ir civilinį transportą. Kiekvienas naujas išpuolis verčia Ukrainos oro gynybą skirstyti ribotus raketų perėmėjus tarp fronto ir užnugario miestų.
Pietų Korėjos prezidentas I Dže Mjunas pirmadienį Seule kartu su „Samsung Electronics“ ir „SK Hynix“ vadovais paskelbė apie 800 trln. vonų, arba 518 mlrd. JAV dolerių, vertės planą statyti naują lustų gamybos centrą šalies pietvakariuose. Abi bendrovės ten įrengs po dvi gamyklas ir plės gamybą už Gjonggi provincijos ribų, kur dabar sutelkta didžioji jų pramonės bazė. Planas siejamas su sparčiai augančia dirbtinio intelekto paklausa, o vyriausybė jį pateikia kaip regioninės plėtros projektą.
Kodėl svarbu
Šį projektą pajus pasaulinė atminties lustų rinka, nes „Samsung“ ir „SK Hynix“ kartu gamina apie du trečdalius pasaulio atminties lustų. Jei plėtra bus įgyvendinta pagal planą, Pietų Korėja sustiprins tiekimą dirbtinio intelekto centrams ir kartu nukreips naujas darbo vietas bei infrastruktūrą į mažiau išvystytą šalies pietvakarių regioną.
2026 m. birželio 28 d. Vašingtonas ir Teheranas susitarė stabdyti smūgius ir grįžti prie derybų, kurios buvo nutrūkusios po kelių dienų mainų tarp JAV aviacijos smūgių ir Irano atsakomųjų veiksmų Persijos įlankos regione. Tarpininkai per ankstesnes derybas Katasre ir Šveicarijoje derino atskiras nuostatas dėl laivybos Hormuzo sąsiauryje, dalies įšaldytų Irano lėšų ir smūgių nutraukimo sausumoje bei jūroje. Susitarimas įsigaliojo po to, kai birželio 27–28 d. išaugo puolimai Bahreine ir Kuveite, o abi pusės sutarė tęsti pokalbius dėl platesnio branduolinio ir saugumo susitarimo.
Kodėl svarbu
Hormuzo sąsiauris yra pagrindinis naftos ir dujų srautas į Europą ir Aziją, todėl bet koks smūgių sustabdymas iš karto veikia draudimo įmokas, laivybos maršrutus ir degalų kainų lūkesčius. Derybų tęsinys taip pat svarbus Europos valstybėms, kurios nuo Irano branduolinės programos priklausomai nuo sankcijų režimo gali sulaukti naujo spaudimo dėl prekybos ir energetikos.
Jungtinių Valstijų ir Irano derybininkai per pastarąsias 48 valandas susitarė laikinai sustabdyti karinius veiksmus ir pratęsti paliaubas. Galutinį sprendimą dar turi patvirtinti Donaldas Trumpas. LRT ir AP nurodo, kad susitarimo projekte kalbama apie 60 dienų pauzę ir derybų dėl Irano branduolinės programos pradžią. Šį mėnesį per ankstesnius smūgius jau buvo pažeistas trapus paliaubų režimas.
Kodėl svarbu
Naftos ir dujų rinkoms svarbiausias yra Hormūzo sąsiauris, per kurį teka didelė dalis regiono eksporto. Karinių veiksmų sustabdymas gali mažinti tiekimo sutrikimų riziką ir spaudimą kuro kainoms Europoje.
Pakistano saugumo pajėgos birželio 29-osios naktį surengė antžeminę operaciją palei sieną su Afganistanu ir po jos sudavė smūgius trijose rytinėse provincijose – Paktijoje, Paktikoje ir Kunare. Islamabadas teigia, kad per juos žuvo 29 kovotojai. Pakistano vidaus reikalų ministras Mohsinas Naqvi sakė, kad taikiniais tapo kovotojų slėptuvės ir priedangos. Operacija surengta po mirtinų išpuolių Pakistane. Talibano valdžia anksčiau šį mėnesį kaltino Pakistaną per smūgius rytų Afganistane pražudžius civilius, tarp jų vaikus. JT misija patvirtino 13 civilių žūtį per birželio 10-osios atakas.
Kodėl svarbu
Pakistano ir Afganistano pasienyje gyvenantys žmonės lieka pirmieji tokių operacijų taikiniai. Birželio 10 dieną JT užfiksavo 13 civilių žūtį nuo ankstesnių Pakistano smūgių, todėl kiekvienas naujas išpuolis didina pabėgimų ir dar didesnių aukų riziką.