2026 m. birželio 18 d.
Archyvinis leidimas
Lietuva
Virginijus Sinkevičius taps kitu Lietuvos ministru pirmininku, o Gintautas Paluckas tai įvardijo kaip valdančiųjų koalicijos susitarimą prieš galutinį sprendimą. Seime kartu juda sprendimai dėl ILTE, todėl dėmesys sutelktas į būsimos Vyriausybės sudėtį ir valstybės investicijų kontrolę.
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sakė, kad daugiau aiškumo dėl naujos JAV karių rotacijos Lietuvoje turėtų būti netrukus. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas dar anksčiau Seime nurodė, kad Vašingtonas pažadėjo pakeisti išvykstančią rotaciją, nors datų ir skaičių nepateikė. Vaikšnoras taip pat sakė, kad Lietuva dar šiemet gali gauti dronų perėmimo sistemas. Atskirame vertinime jis neatmetė ir Lietuvos karių siuntimo į misijas Hormūzo sąsiauryje.
Lietuvos instruktoriai Jungtinės Karalystės vadovaujamoje „Interflex“ misijoje iki šiandien apmokė 60 tūkst. Ukrainos karių. Aktyviojo rezervo kariai tuo metu treniruojasi kovinių įgūdžių pratybose „Inžinierių kirtis“. Pasieniečiai per pastarąją parą Baltarusijos pasienyje apgręžė 12 migrantų.
Vilniaus lazerių bendrovė „Altechna“ per dvi pastarąsias dienas paskelbė, kad jos užsakymų portfelis išaugo 41 proc. dėl dirbtinio intelekto ir gynybos paklausos. Energetikoje „INIKTI“ ir „Energy Balancing“ paskelbė partnerystę, kuri, jų vertinimu, elektros gamintojų pajamas gali padidinti iki 70 proc. Genetikas Vaidas Dirsė LRT sakė, kad genai lemia tik 10–20 proc. gyvenimo trukmės, o svarbiausi veiksniai lieka miegas, streso kontrolė, mityba ir fizinis aktyvumas. Teismas už didelio kiekio kokaino platinimą skyrė 10 metų laisvės atėmimo ir turto konfiskavimą, o visuomenės dėmesį patraukė atvejis, kai į automobilį grįžusi motina jame rado paliktą negyvą kūdikį.
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva remia ambicingesnį būsimą Europos Sąjungos biudžetą ir yra pasirengusi didinti savo įnašą. Tuo metu teisėsauga tęsia Seimo nario Jevgenijaus Šuklino mirties aplinkybių tyrimą.
šaltiniai: vz.lt, delfi.lt, tv3.lt, 15min.lt, lrytas.lt, lrt.lt
Edgaras Rinkevičius: diplomatija nepadės pasiekti taikos, kol Rusija tikisi laimėti karą
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius birželio 14 dieną Gulbenėje ir Litene pagerbė komunistinio genocido aukas ir susiejo Ukrainos kovą su 1941 metų trėmimų patirtimi, teigdamas, kad Maskvos siekis perrašyti istoriją daro tiesioginę įtaką dabartiniam karui. Jo pareiškimas nuskambėjo fone, kai Europos sostinėse tęsiasi diskusijos dėl galimų derybų, tačiau Rinkevičius pabrėžė, kad taikos nebus, kol Rusija tikės, jog gali karą laimėti. Latvijos pozicija reiškia, kad Ryga toliau spaudžia sąjungininkus nedaryti nuolaidų prieš nutraukiant kovas ir išvedant Rusijos pajėgas iš Ukrainos.
Kodėl svarbu
Tai sustiprina Baltijos šalių spaudimą partneriams Vašingtone ir Briuselyje neprimesti Ukrainai ankstyvų kompromisų. Tokia linija svarbi ir Latvijos, ir Lietuvos visuomenėms, nes ji tiesiogiai sieja karo Ukrainoje baigtį su regiono saugumu.
Kariuomenės vadas prakalbo apie JAV karius Lietuvoje: „Neužilgo sužinosime daugiau“
2026 m. birželio 2 d. krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Seime sakė iš Jungtinių Valstijų gavęs patikinimą, kad rotaciją baigiančius amerikiečių karius Lietuvoje pakeis nauji, nors tiksli jų atvykimo data ir pajėgų dydis dar neįvardyti. Jis teigė šį klausimą prieš kelias dienas aptaręs Singapūre su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu, o daugiau kaip tūkstantis JAV karių su technika jau pradėjo išvykimą iš Lietuvos. Ministras pridūrė, kad tarnybos tempas priklauso nuo Vašingtono atliekamos pajėgų peržiūros Europoje, todėl aiškumas dėl rotacijos turėtų paaiškėti artimiausiu metu.
Kodėl svarbu
Amerikiečių karių buvimas Lietuvoje yra svarbiausias atgrasymo veiksnys pasienyje su Rusija ir Baltarusija, todėl kiekviena rotacijos pauzė tiesiogiai veikia regiono saugumo pajautą. Neaiškumas dėl tikslių datų ir pajėgų dydžio svarbus ir Pabradės bei kitų karinių objektų infrastruktūrai, kuri buvo pritaikyta būtent nuolatiniams sąjungininkų vienetams.
„Interflex“ misijoje Lietuvos instruktoriai parengė 60 tūkst. Ukrainos karių
Lietuvos kariuomenės instruktoriai Jungtinėje Karalystėje vykdomoje operacijoje „Interflex“ iki 2026 m. birželio 18 d. parengė 60 tūkst. Ukrainos karių, o pati tarptautinė mokymo programa veikia nuo 2022 m. vasaros. Anksčiau skelbta, kad šiame formate Lietuvos instruktoriai dirbo kartu su kitų sąjungininkų karininkais ir rengė baziniam koviniam parengimui skirtus kursus, kuriuose daug dėmesio skiriama ginkluotės naudojimui, taktikos pagrindams ir vadų rengimui. Naujas rezultatas reiškia, kad Lietuva išlieka vienu matomiausių Ukrainos karių rengimo partnerių, o į Jungtinę Karalystę siunčiamos rotacijos ir toliau maitina šią programą naujais instruktoriais.
Kodėl svarbu
Ukrainos kariams tai reiškia greitesnį grįžimą į dalinius su baziniais įgūdžiais ir vadų rengimu, kurio reikia kovos veiksmams. Sąjungininkams šis skaičius rodo, kad mokymo pagalba tebėra vienas svarbiausių praktinių paramos Ukrainai būdų, kai frontui reikia ne pažadų, o parengtų žmonių.
DI bumas ir dėmesys gynybai išjudino „Altechną“: užsakymai šoktelėjo 41 proc.
Vilniuje veikianti lazerių technologijų bendrovė „Altechna“ pranešė, kad per pastarąjį laikotarpį jos užsakymų portfelis padidėjo 41 proc., nes augo dirbtinio intelekto projektų paklausa ir pirkėjų dėmesys gynybos sprendimams. Įmonė gamina precizinius optinius komponentus ir sistemas, kurios naudojamos tiek puslaidininkių, tiek pramoniniuose lazeriuose, todėl jai tenka dalis sparčiai augančios tiekimo grandinės Europoje. Bendrovė dabar planuoja plėsti gamybos pajėgumus ir taikytis į daugiau užsakymų iš saugumo bei aukštųjų technologijų sektorių.
Kodėl svarbu
Lietuvos aukštųjų technologijų tiekėjams tai reiškia daugiau darbo iš sektorių, kurie užsako brangesnius ir ilgesnės trukmės projektus. Tokie užsakymai gali greičiau išlaikyti kvalifikuotus inžinierius ir didinti eksporto pajamas iš produktų, kurių paklausa kyla visoje Europoje.
Profesorius Stankūnas: daugelio mirčių galima išvengti – štai kas padėtų lietuviams ilgiau gyventi
2026 m. gegužės 10 d. LRT paskelbtame pokalbyje LSMU genetikas Vaidas Dirsė sakė, kad lietuvių gyvenimo trukmę labiausiai riboja ne paveldimumas, o kasdieniai įpročiai. Jis nurodė, kad apie 10–20 proc. ilgaamžiškumo lemia genetika, o kita dalis priklauso nuo miego, streso valdymo, mitybos ir fizinio aktyvumo. Mokslininkas taip pat teigė, kad Lietuva pagal ilgaamžiškumą yra beveik reitingo šimtuko pabaigoje, o Japonija ir Singapūras yra pirmose vietose.
Kodėl svarbu
Tai tiesiogiai paliečia vyresnius lietuvius ir vidutinio amžiaus žmones, kuriems lėtinės ligos dažniausiai pradeda trumpinti gyvenimą. Jeigu sveikatos politika nepadės keisti miego, mitybos ir judėjimo įpročių, išliks didelis spaudimas gydymo įstaigoms ir ilgalaikei priežiūrai.
Europa
Maskvą ir jos sritį per naktį ir šiandien ryte atakavo didelio masto ukrainiečių dronai, o Rusijos gynybos ministerija ir meras Sergejus Sobianinas skelbė apie numuštus taikinius. Per šį smūgį užsidegė didžiausia sostinės naftos perdirbimo gamykla maždaug už 15 kilometrų nuo Kremliaus, o Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas Andrijus Kovalenka nurodė, kad degė pirminio perdirbimo įrenginys. Dėl atakos Maskvoje buvo sutrikdytas oro susisiekimas, dalis oro uostų laikinai stabdė darbą ir vykdyta evakuacija.
Kyjivą šiandien auštant atakavo Rusijos raketos, kurios apgadino namus ir infrastruktūrą keliuose sostinės rajonuose. Per oro pavojų mieste aidėjo sprogimai, gyventojai bėgo į slėptuves, o oro gynyba veikė prieš raketas ir dronus. Dalis viešojo transporto ir elektros tiekimo sostinėje buvo trumpam sutrikdyta, o gelbėtojai tikrino smūgių vietas ir galimas aukas.
Sumų srityje Rusijos pajėgos per pastarąją parą surengė daugiau kaip 90 smūgių šešiose bendruomenėse ir sužeidė tris žmones. Pasienio regione toliau fiksuojama žala civiliams objektams ir transporto jungtims. Ukraina šiandien taip pat atgavo iš Rusijos 522 žuvusiųjų kūnus, o šalies institucijos pradėjo jų tapatybės nustatymą ir derina tolesnes repatriacijas su tarpininkais bei tarptautinėmis organizacijomis.
Ukrainos smūgiai pasiekė ir okupuotą Krymą, kur buvo pranešta apie maždaug 20 sprogimų atakuojant geležinkelio tiltą per Šiaurės Krymo kanalą. Tai buvo dar vienas smūgis logistikos infrastruktūrai, kurią Rusija naudoja ryšiams su pusiasaliu palaikyti.
JAV paskelbė naują daugiamilijardinį karinės paramos Ukrainai paketą, į kurį įtrauktos ir 700 sparnuotųjų raketų. Vašingtonas taip pat pasiuntė palankų signalą dėl nuolatinės JAV karinės bazės Lenkijoje, o Rusija tuo metu didina karines išlaidas 40 procentų.
šaltiniai: delfi.lt, lrt.lt, tv3.lt, lrytas.lt, vz.lt, 15min.lt
Karas Ukrainoje. Paryčiais Kyjivas atakuotas raketomis
Per Rusijos smūgį 2026 m. birželio 18 d. paryčiais Kyjive buvo apšaudyti keli rajonai raketomis, o Ukrainos pareigūnai pranešė apie sugadintus gyvenamuosius pastatus ir infrastruktūrą. Ataka įvyko po kelių naktų, kai Rusija intensyviai naudojo dronus ir raketas prieš Ukrainos miestus, o Kyjivas tuo pat metu tęsė smūgius Rusijos naftos ir pramonės objektams. Po šio išpuolio sostinėje buvo pradėti gelbėjimo ir gaisrų likvidavimo darbai, o valdžia vertino žalą ir galimus aukų skaičius.
Kodėl svarbu
Kyjivo gyventojams tai reiškia naują pavojų ankstyvą rytą, kai žmonės dar būna namuose ir sunkiau pasiekia slėptuves. Smūgiai į gyvenamuosius rajonus ir miesto infrastruktūrą gali sutrikdyti šildymą, elektros tiekimą ir viešąjį transportą, o tai tiesiogiai paliečia dešimtis tūkstančių sostinės gyventojų.
Rusijos pajėgos daugiau nei 90 kartų puolė Sumų sritį
Ukrainos pareigūnai birželio 17 d. pranešė, kad Rusijos pajėgos per parą Sumų srityje surengė daugiau nei 90 smūgių ir sužeidė tris žmones šešiose bendruomenėse. Tą pačią dieną apšaudymai tęsėsi palei pasienio ruožą, kur birželio 12 d. buvo smogta geležinkelio infrastruktūrai ir sužeisti šeši žmonės. Birželio 18-ąją regiono administracija vertino nuostolius ir atkūrimo darbus, nes atakos kartojosi prieš civilius objektus ir transporto mazgus.
Kodėl svarbu
Sumų srities gyventojams tai reiškia naujus sužeidimus, sutrikdytą susisiekimą ir ilgėjančius elektros bei ryšių gedimus pasienio savivaldybėse. Kuo dažniau taikomi geležinkeliai ir keliai, tuo sunkiau evakuoti žmones ir tiekti pagalbą į gyvenvietes prie sienos.
Maskva patyrė didelio masto Ukrainos dronų ataką
2026 m. birželio 17 d. naktį ir birželio 18 d. rytą Maskva bei Maskvos sritis patyrė Ukrainos bepiločių ataką, o Maskvos meras Sergejus Sobianinas ir Rusijos gynybos ministerija pranešė apie kelis numuštus dronus. 15min nurodė, kad už 15 kilometrų nuo Kremliaus kilo gaisras didžiausioje sostinės naftos gamykloje, o Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Kovalenka teigė, kad liepsnojo pirminis perdirbimo įrenginys. Šis smūgis tęsia pastarosiomis savaitėmis dažnėjančias atakas prieš Rusijos naftos ir karinius objektus, kurios vyksta kartu su Maskvos smūgiais Ukrainos miestams.
Kodėl svarbu
Maskvos naftos perdirbimo įmonėms toks smūgis reiškia riziką degalų tiekimui sostinėje ir jos apylinkėse. Gyventojams ir įmonėms tai gali reikšti naujus oro erdvės ribojimus, transporto sutrikimus ir didesnę apsaugos kainą.
Kyjive – pavojus: girdėjosi sprogimai, žmonės bėgo slėptis
2026 m. birželio 18 d. Kyjive per oro pavojaus signalą buvo girdėti keli sprogimai, o gyventojai skubėjo į metro stotis ir kitas slėptuves, kai Ukrainos oro gynyba reagavo į naują atakų bangą. Mieste naktį veikė priešlėktuvinės sistemos, o Ukrainos valdžia įspėjo apie raketų ir dronų grėsmę sostinei bei keliems regionams. Po smūgių dalyje rajonų trumpam sutriko viešasis transportas ir elektros tiekimas, o tarnybos vertino žalą bei tikrino, ar nėra aukų.
Kodėl svarbu
Kyjivo civiliai dar kartą buvo priversti persikelti į požemines erdves per darbo naktį, o tai reiškia sustabdytą judėjimą, pavojų transportui ir spaudimą ligoninėms bei gelbėtojams. Tokie smūgiai taip pat veikia elektros, ryšių ir viešojo transporto stabilumą sostinėje, kuri yra pagrindinis Ukrainos administracinis centras.
Rusija grąžino Ukrainai 522 žmonių kūnus
Birželio 18 d. Ukraina perėmė 522 žuvusių žmonių kūnus, kuriuos perdavė Rusija, o repatriacijos operaciją koordinavo Ukrainos institucijos, atsakingos už karo belaisvius ir dingusiuosius. Ankstesnė tokio masto repatriacija įvyko gegužės 16 d., kai Ukraina atgavo 528 žuvusiųjų palaikus, o birželio 5 d. dar 186 ukrainiečiai grįžo iš Rusijos nelaisvės. Kyjivas toliau siekia identifikuoti palaikus ir derina tolesnius mainus bei repatriacijas su tarpininkais ir tarptautinėmis organizacijomis.
Kodėl svarbu
Ukrainos šeimoms tai reiškia ilgai lauktą galimybę oficialiai patvirtinti artimųjų likimą ir pradėti laidotuvių bei identifikavimo procesą. Valstybei šie perdavimai svarbūs ir dėl karo belaisvių bei dingusių žmonių apskaitos, kuri tiesiogiai veikia būsimų mainų derybas.
Portugalijos rinktinės treneris gina Ronaldo: jis turi būti aikštėje, kai reikia įvarčių
Portugalijos rinktinės treneris Roberto Martínezas birželio 18 dieną gynė 40-metį Cristiano Ronaldo prieš kritiką dėl jo vietos starto vienuoliktuke. Jis sakė, kad puolėjas tebėra reikalingas būtent tada, kai komandai reikia įvarčių, o Portugalija šią savaitę rengiasi svarbioms pasaulio čempionato atrankos rungtynėms. Martinezui tenka spręsti ir dėl Ronaldo fizinės apkrovos, nes pastaraisiais metais portugalas rinktinėje dažnai keičiamas anksčiau nei anksčiau.
Kodėl svarbu
Portugalijos puolimo planas tiesiogiai priklauso nuo to, ar Ronaldo pradės rungtynes, ar bus taupomas antrajam kėliniui. Tai svarbu ir varžovams atrankoje, nes nuo šio sprendimo keičiasi Portugalijos spaudimo pobūdis bei tikimybė, kad mačą lems vienas epizodas.
Pasaulis
Donaldas Trumpas šiandien paskelbė pasirašęs memorandumą su Iranu dėl karo pabaigos, o Baltieji rūmai nurodė, kad jis įsigaliojo nedelsiant. Tekste numatytas skubus ir nuolatinis karinių operacijų sustabdymas, o Pakistano premjeras Shehbazas Sharifas sakė, kad Islamabadas padėjo tarpininkauti deryboms. Teheranas anksčiau teigė, kad galutinis dokumentas dar neparengtas, todėl tolesnė eiga priklauso nuo to, ar visos šalys formaliai įtvirtins susitarimą. Tarptautinė atominės energijos agentūra šiandien pareiškė esanti pasirengusi padėti įgyvendinti JAV ir Irano taikos susitarimą, nors branduolinės nuostatos ir Irano prisodrinto urano atsargos tebėra neišspręstos. Ankstesnio projekto istoriniame kontekste numatytas Hormūzo sąsiaurio atvėrimas laivybai.
Izraelio kariuomenė vakar pranešė, kad pietų Libane nuo „Hezbollah“ sprogstamojo drono žuvo vienas jos karys. Tą pačią dieną Izraelis paskelbė plečiantis sausumos operacijas Beaufort Ridge ir Wadi al Saluki rajonuose, o viešo termino jų pabaigai nepateikė. Libanas per pastarąją parą pranešė apie tris žuvusiuosius per Izraelio smūgius, taip papildydamas naujausią pasienio karo kainą civiliams ir kovotojams.
San Fransiske „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas vakar sakė, kad dirbtinis intelektas pakeis kasdienį gyvenimą mastu, kokio nebuvo nuo elektros paplitimo. Jis teigė, kad pokytį lems platus diegimas, o DI vis giliau skverbsis į programavimą, klientų aptarnavimą ir administracines funkcijas. Taivano vyriausiasis atstovas Vašingtone šiandien paragino skubiai pajudinti įstrigusį 14 mlrd. dolerių JAV ginklų paketą, o atskiras 11 mlrd. dolerių sandoris taip pat lieka nepasistūmėjęs. „Apple“ perspėjo, kad DI lustų brangimas didins gamybos sąnaudas, o Kongo Demokratinėje Respublikoje Ebolos protrūkis jau pareikalavo daugiau kaip 200 gyvybių.
JAV kariuomenė nutraukė Irano uostų blokadą, o Vašingtonas ir Teheranas pradeda 60 dienų derybų laikotarpį. JAV jau leido per blokadą praplaukti mažiausiai 12 laivų, o prezidentas Donaldas Trumpas susitarimą pavadino JAV pergale. Kongo Demokratinėje Respublikoje Ebolos protrūkis nusinešė daugiau kaip 200 gyvybių.
šaltiniai: 15min.lt, vz.lt, delfi.lt, tv3.lt, lrt.lt, lrytas.lt
Altmanas: DI pakeis gyvenimą tokiu mastu, kokio nebuvo nuo elektros panaudojimo pradžios
San Franciske birželio 17 d. „OpenAI“ vadovas Semas Altmanas sakė, kad dirbtinis intelektas pakeis kasdienį gyvenimą tokiu mastu, kokio nebuvo nuo elektros įsigalėjimo pradžios, ir šį palyginimą pateikė kalbėdamas apie spartų modelių diegimą versle ir viešajame sektoriuje. Altmanas pabrėžė, kad didžiausias pokytis ateina ne iš vieno įrankio, o iš to, kad DI perima vis daugiau užduočių nuo programavimo iki klientų aptarnavimo, todėl įmonės jau dabar pertvarko darbo procesus ir investicijų planus. Jo žinutė sustiprino lūkesčius, kad artimiausiais metais rinka dar agresyviau pirks DI sistemas, o reguliuotojai turės spręsti dėl darbo vietų kaitos, duomenų naudojimo ir saugumo.
Kodėl svarbu
Technologijų bendrovės ir jų klientai dabar spaudžiami greičiau diegti DI, nes produktyvumo lenktynė persikelia iš laboratorijų į biurus ir gamybą. Tai reiškia daugiau investicijų į skaičiavimo galią, programinę įrangą ir darbuotojų perrengimą, bet ir didesnę riziką profesijoms, kurias DI gali automatizuoti.
Taivanas tikisi kuo greitesnio 14 mlrd. dolerių vertės JAV ginklų sandorio
Taivano atstovas Vašingtone Aleksandras Juijus birželio 18-ąją sakė, kad sala tikisi kuo greitesnio 14 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų sandorio, kuris po Donaldo Trumpo pokalbio su Xi Jinpingu gegužę tebėra įstrigęs. JAV Kongresas sausį jau pritarė šiam paketui, o Vašingtonas taip pat yra autorizavęs atskirą 11 mlrd. JAV dolerių ginklų paketą, kuris dar nepajudėjo į priekį. Juijus sakė, kad Taivanas didina gynybos išlaidas ir šią vasarą siunčia signalą, jog nori tęsti pirkimus, nes Kinija spaudimą salai stiprina kariniais skrydžiais ir pratybomis.
Kodėl svarbu
Sandorio vilkinimas svarbus Taivano kariuomenei, kuri remiasi JAV tiekimu oro gynybai, raketoms ir pakrančių apsaugai. Kuo ilgiau paketas stringa, tuo daugiau neapibrėžtumo kyla tiek Taipėjui, tiek Vašingtono sąjungininkams Ramiajame vandenyne.
Hegsethas rėžė NATO: ne visi išlaikė Trumpo testą, po pusmečio lauks pasekmės
Bruselyje birželio 18-ąją JAV gynybos sekretorius Pitas Hegsethas pareiškė, kad NATO sąjungininkai per ilgai rėmėsi amerikiečių galia ir kad po pusmečio Pentagone bus peržiūrėta JAV karių dislokacija Europoje. Jis kalbėjo po to, kai Vašingtonas jau buvo perspėjęs, kad pulti užpultą NATO narę nebus remiama tokiu pačiu mastu kaip anksčiau, o europiečiai turės greičiau užpildyti gynybos spragas. Hegsetho žodžiai reiškia, kad iki gruodžio JAV gali mažinti karines pajėgas arba keisti pagalbos sąlygas, jei Europos valstybės nepadidins savo indėlio.
Kodėl svarbu
Europos kariuomenės planuoja pajėgumus pagal JAV buvimą žemyne, todėl bet koks pajėgų mažinimas paliestų oro gynybą, logistiką ir atgrasymą prie NATO rytinio sparno. Lietuvai tai svarbu tiesiogiai, nes JAV dalinių buvimas regione mažina riziką, kad krizės atveju saugumo spragos atsivers pirmiausia Baltijos šalyse.
JAV ir Iranas pasirašė susitarimą
Donaldas Trumpas ir Irano parlamento pirmininkas Muhammadas Bagheras Ghalibafas elektroniniu būdu pasirašė susitarimą dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo, o JAV administracijos pareigūnas tai patvirtino birželio 15 dieną. Susitarime numatytas Hormuzo sąsiaurio atvėrimas, tačiau Teheranas dar nebuvo galutinai apsisprendęs dėl branduolinių sąlygų ir reikalavo derybų tęsinio. Artimiausiomis dienomis laukiama tolesnių pokalbių dėl prisodrinto urano atsargų, o izraeliečiai tvirtino, kad bet koks galutinis tekstas turi apriboti Irano branduolinę ir raketinę programas.
Kodėl svarbu
Naftos rinkoms svarbiausia Hormuzo sąsiaurio atvėrimo dalis, nes per jį keliauja reikšminga dalis pasaulinės žaliavos prekybos. Jei derybos užstrigs dėl urano ir sankcijų, rizika išliks ir kainos gali šokinėti dėl kiekvieno pranešimo iš Teherano ar Vašingtono.
Izraelio kariuomenė: Libane žuvo vienas karys
Izraelio kariuomenė birželio 17 d. paskelbė, kad Pietų Libane nuo „Hezbollah“ bepiločio sprogmens žuvo vienas jos karys. Izraelio pareigūnai tą pačią dieną pranešė plečiantys sausumos operacijas Boforto kalnagūbrio ir Vadi al Salukio rajonuose, kur, jų teigimu, siekiama pašalinti tiesiogines grėsmes pasienio bendruomenėms. Tai yra dalis intensyvėjančių veiksmų prie Libano sienos, o Izraelis viešai nenurodė, kada planuoja juos nutraukti.
Kodėl svarbu
Pietų Libano gyventojai susiduria su naujomis evakuacijos ir smūgių rizikomis ten, kur kovos vyksta jau už kelių kilometrų nuo namų. Kuo ilgiau tęsiasi sausumos operacijos, tuo sunkiau palaikyti paliaubų derybas ir grįžti prie civilių judėjimo bei sienos prekybos.
Irano karas. Trumpas pasirašė susitarimo memorandumą su Iranu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas birželio 18-ąją paskelbė pasirašęs susitarimo memorandumą su Iranu dėl karo nutraukimo, o Baltieji rūmai nurodė, kad dokumentas įsigaliojo iš karto. Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas teigė, kad derybose tarpininkavo Islamabadas, o paviešintame tekste įrašytas įsipareigojimas nutraukti karines operacijas visuose frontuose ir nebegrasinti jėga. Anksčiau Irano pusė buvo sakiusi, kad galutinis tekstas dar neparengtas, todėl dabar laukia, ar susitarimą patvirtins ir kitos procese dalyvavusios šalys.
Kodėl svarbu
Naftos rinkoms svarbiausia yra Hormuzo sąsiaurio ir Persijos įlankos saugumas. Jei susitarimas išsilaikys, mažės rizika laivybai ir draudimo kainoms, kurios nuo karo pradžios kėlė spaudimą degalų kainoms visame regione.