Pereiti prie turinio

2026 m. birželio 11 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Lietuva šiandien gavo naują švediškų „Bolide“ raketų siuntą RBS-70 trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms. Krašto apsaugos ministerija nurodė, kad 7 mln. eurų vertės pristatymas yra 320 mln. eurų sutarties su „Saab“ dalis, o raketos gali naikinti taikinius iki 9 km nuotoliu ir užtikrins atsargas maždaug šešeriems metams.

Seimas šiandien leido iki 40 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos tarnautojų dalyvauti jūrų saugumo operacijose Hormūzo sąsiauryje. Krašto apsaugos pareigūnai sako, kad pirmasis praktinis Lietuvos indėlis greičiausiai būtų minų paieškos ir valymo pajėgumai Persijos įlankos ir Omano įlankos vandenyse. Parlamentas taip pat svarsto, kaip atlyginti valstybės nuostolius, kai kariai numuša dronus, ir nagrinėja planus keisti svarbų Konstitucijos straipsnį. Pareigūnai šiandien aptarė ir tvarką, pagal kurią oro pavojaus metu oro uostuose žmonės būtų nukreipiami į terminalus.

Vilniuje policija prie SEB banko pastato šiandien įvedė planą „Skydas“, kai darbuotojai pranešė apie į sprogmenį panašų daiktą. Vidaus reikalų ministerija tą pačią dieną pristatė kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimą, įskaitant geresnį stebėjimą ir antidronines priemones. Vilniaus teismas tuo metu nagrinėja Antano Kandroto, vadinamo Celofanu, bylą dėl ankstesnių viešosios tvarkos pažeidimų ir neapykantos kurstymo.

Energetikoje Lietuva pirmą kartą per 15 metų pagamino daugiau elektros, negu jos suvartojo. Technologijų srityje paskelbta apie proveržį lietuvių kalbos dirbtinio intelekto srityje sukūrus 10 tūkst. valandų kalbos garsyną.

Vėlyvą vakarą daugiausia dėmesio sulaukė valdančiosios daugumos derybos: socialdemokratų ir demokratų lyderiai po antrojo raundo teigė esantys patenkinti eiga, o sprendimus žada priimti kitą savaitę. Tuo pat metu opozicijos atstovai Aurelijus Veryga ir Virginijus Sinkevičius akcentavo pagrindinį neatsakytą klausimą – ar LSDP pirmininkė pati perims ministro pirmininko pareigas.

šaltiniai: 15min.lt, tv3.lt, vz.lt, delfi.lt, lrytas.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Stiprinama oro gynyba: Lietuvą pasiekė „Bolide“ raketos

2026 m. birželio 11 d. Lietuvos kariuomenė gavo naują švediškų „Bolide“ raketų siuntą, skirtą trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms RBS-70. Gynybos ministerija yra nurodžiusi, kad šios raketos pritaikytos kovai su oro taikiniais iki 9 kilometrų atstumu, o sutartis dėl jų įsigijimo su „Saab Dynamics AB“ pasirašyta 2022 m. rudenį. Šis pristatymas papildo anksčiau skelbtą planą kartu stiprinti ir vidutinio nuotolio oro gynybą, įskaitant NASAMS sistemų diegimą bei radarų tinklo plėtrą.

Kodėl svarbu

Nuo šių raketų priklauso, kaip greitai bus galima numušti žemai skraidančius taikinius virš kariuomenės objektų, miestų ir kritinės infrastruktūros. Kartu su kitomis oro gynybos sistemomis jos mažina langą, per kurį priešininkas gali smogti bepiločiais orlaiviais ar sparnuotosiomis raketomis.

šaltiniai:lrytas.ltlrt.lt
Politika

Lietuvai pristatyta dalis įsigytų „Bolide“ raketų, jų vertė – 7 mln. eurų

Krašto apsaugos ministerija trečiadienį pranešė, kad į Lietuvą pristatyta dalis „Bolide“ raketų, skirtų švediškoms RBS-70 trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms, o siuntos vertė siekia 7 mln. eurų. Šios raketos yra įtrauktos į pirkimą, kuriuo Lietuva už 320 mln. eurų iš „Saab“ perka „Bolide“ amuniciją ir užtikrina jos tiekimą Lietuvos kariuomenei šešeriems metams. Gynybos ministerija teigia, kad nauja partija stiprina oro gynybos bataliono pajėgumus ir leidžia palaikyti nuolatinį sistemų parengtumą.

Kodėl svarbu

Oro gynybos vienetams tai reiškia ne tik daugiau raketų sandėliuose, bet ir didesnį sistemos išnaudojamumą pratybose bei budėjime. RBS-70 komplektai yra svarbūs ginant žemai skrendančius taikinius, todėl kiekviena pristatyta partija tiesiogiai veikia kariuomenės parengtį.

šaltiniai:lrt.lt15min.lt
Politika

TV3 Žinios. Sprogmuo Vilniaus centre; Stiprins kritinės infrastruktūros apsaugą; Celofano teismas

Vilniaus centre prie mokyklos birželio 11 d. rastas sprogmuo, o teritorijoje buvo įvestas planas „Skydas“ ir atvykę išminuotojai ėmėsi patikros. Vidaus reikalų ministerija tą pačią dieną paskelbė apie projektą, kuriuo Vilniuje ir kituose objektuose bus diegiamos pažangesnės stebėjimo ir apsaugos priemonės kritinei infrastruktūrai, įskaitant apsaugą nuo bepiločių orlaivių. Vilniaus apylinkės teisme birželio 11 d. toliau nagrinėjama Antano Kandroto, pravarde Celofanas, byla, kuri susijusi su anksčiau jam pareikštais kaltinimais dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir neapykantos kurstymo.

Kodėl svarbu

Mokyklos, savivaldybės įstaigos ir kiti miesto objektai dabar priklausys nuo greitesnio teritorijų uždarymo ir tikslesnės techninės patikros, kai randamas į sprogmenį panašus daiktas. Naujos apsaugos priemonės turi tiesioginę įtaką sostinės gyventojų saugumui ir renginių, viešojo transporto bei administracinių paslaugų veiklai.

šaltiniai:tv3.lt
Politika

Tiesiogiai: SEB banko pastate Vilniuje radus įtartiną daiktą, įvestas planas „Skydas“

Vilniuje birželio 11 dieną prie SEB banko pastato buvo įvestas planas „Skydas“, kai darbuotojai aptiko į sprogmenį panašų daiktą ir apie radinį pranešė policijai. Panašiose Vilniaus vietose anksčiau rastus įtartinus objektus išminuotojai tikrindavo vietoje ir planą atšaukdavo, kai pavojaus nepasitvirtindavo. Jei šį kartą radinys pasirodys esąs tik netikras pavojaus signalas, tarnybos galės atnaujinti darbą pastate ir aplinkinėje teritorijoje.

Kodėl svarbu

Radinys trumpam sustabdo darbą finansų įstaigoje ir gali paveikti klientus bei darbuotojus judriame miesto centre. Tokie patikrinimai taip pat įtraukia policiją, ugniagesius ir išminuotojus, kurie turi izoliuoti teritoriją, kol bus aišku, ar gresia sprogimo pavojus.

Politika

Seimas apsispręs, ar operacijose Hormuzo sąsiauryje leisti dalyvauti iki 40 Lietuvos karių

Seimas ketvirtadienį pradės skubos tvarka svarstyti Vyriausybės siūlymą leisti iki 40 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų siųsti į tarptautines jūrinio saugumo operacijas Hormuzo sąsiauryje. Projektu siekiama suteikti teisinį pagrindą dalyvauti misijose, kurios apimtų ne tik patį sąsiaurį, bet ir Persijos bei Omano įlankų vandenis. Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad Lietuva pirmiausia būtų pasirengusi siųsti išminavimo pajėgumus, o sprendimo galutinai laukiama po Seimo balsavimo.

Kodėl svarbu

Tai atvertų kelią Lietuvos karinei paramai viename jautriausių pasaulio laivybos mazgų, per kurį juda reikšminga pasaulio naftos ir dujų dalis. Jei Seimas pritars, Lietuvos kariai galės būti įtraukti į operacijas, nuo kurių priklauso prekybos srautai ir energetikos kainos Europoje.

šaltiniai:15min.lttv3.lt
Politika

Buriamos koalicijos partnerių programose – per daug norų išlaidauti

Birželio 10 d. Briuselyje susitikę Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovai aptarė naujos valdančiosios koalicijos programą ir ministerijų pasidalijimą. Derybose išryškėjo partnerių noras programoje įtvirtinti daugiau demografijos, saugumo ir ekonominių priemonių, bet kartu atsirado ir siūlymų didinti valstybės įsikišimą į atskiras sritis, įskaitant mokesčių ir valstybinių įmonių klausimus. LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sakė, kad koalicijos dokumentas neturi tapti postų perskirstymo priedanga, o dėl turinio partijoms dar teks tartis artimiausiomis dienomis.

Kodėl svarbu

Nuo šių derybų priklauso, ar naujoji dauguma greitai susitars dėl biudžeto, mokesčių ir ministerijų vadovų. Jei partneriai nesusitars dėl išlaidų ir valstybės vaidmens, vilkintųsi Vyriausybės darbo pradžia ir sprendimai dėl pensijų, gynybos bei šeimos politikos.

šaltiniai:vz.lt

Europa

Santrauka

Zaporižios atominė elektrinė, kurią kontroliuoja Rusija, šiandien vėl neteko išorinio elektros tiekimo, kai nutrūko paskutinė veikianti aukštos įtampos linija iš Ukrainos tinklo. TATENA nurodė, kad šeši sustabdyti reaktoriai ir panaudoto kuro baseinai dabar aušinami dyzeliniais generatoriais. Elektra elektrinėje buvo atkurta tik birželio 6 dieną po 15 valandų trukusio dingimo, o dar vienas trumpas sutrikimas fiksuotas birželio 3 dieną po smūgio prie Nikopolio pastotės.

Per pastarąją parą okupuotame Kryme nugriaudėjo nauji sprogimai, įskaitant Feodosijos rajoną, kur vietos kanalai fiksavo oro gynybos darbą ir bepiločių atakas. Ukrainos pajėgos taip pat smogė apie 50 Rusijos degalų ir amunicijos sunkvežimių kolonai Kryme bei taikėsi į keturis pusiasalio tiltus. Pastarosiomis savaitėmis Ukraina nuolat atakuoja Krymo kuro bazes, geležinkelius ir logistikos mazgus. Rusijos kuro infrastruktūra žemyne taip pat patyrė naujus smūgius: Samaros srityje užsidegė „Rosneft“ Kuibyševo naftos perdirbimo gamykla, o Krasnodaro krašte liepsnojo Afipskio perdirbimo gamykla, perdirbanti apie 6,25 mln. tonų naftos per metus.

Donecko srityje Ukrainos pajėgos prie Kostiantynivkos patiria itin didelį spaudimą, nes Rusijos daliniai puola keliomis kryptimis ir grasina miesto aprūpinimo keliams. Sužeistųjų evakuacija ir atsargų gabenimas šiame ruože pastarosiomis savaitėmis vyksta nuolat apšaudant. Tuo pat metu Vladimiras Putinas vakar sakė, kad bendrose Rusijos ir Baltarusijos pratybose „Zapad“ dalyvauja 100 tūkst. karių, o prie Suomijos sienos Karelijoje statoma nauja 4–6 tūkst. karių įgula, prijungiama prie Petrozavodsko infrastruktūros.

Maskvoje Putinas šiandien atmetė nerimą dėl smarkiai sulėtėjusių investicijų Rusijoje, nors tai apibūdinama kaip giliausias nuosmukis per 17 metų. Ispanijoje „MG Europe“ paskelbė statysianti savo pirmąją gamyklą šalyje.

Rusija prie NATO sienų stato naujas karines bazes ir stiprina pajėgas, o Vakarų bei Ukrainos ekspertai tai sieja su pasirengimu naujam žiemos puolimui. NATO pajėgų Europoje vadas pareiškė, kad galimas Rusijos puolimas prieš Baltijos valstybes būtų nesėkmingas.

šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, vz.lt, lrt.lt, tv3.lt, lrytas.lt

Svarbiausios istorijos
Energija

Rusų okupuota Zaporižios AE vėl liko be išorinio elektros tiekimo

2026 m. birželio 11 d. Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje vėl dingo išorinis elektros tiekimas, nes nutrūko vienintelė likusi aukštosios įtampos linija iš Ukrainos tinklo. Tarptautinė atominės energijos agentūra pranešė, kad birželio 6 d. tiekimas buvo atstatytas po 15 valandų pertraukos, kuri buvo viena ilgiausių šiais metais, o birželio 3 d. stotis dar buvo netekusi ryšio po drono smūgio prie Nikopolio pastotės. Dabar elektrinė vėl turi veikti remdamasi dyzeliniais generatoriais, o bet koks ilgesnis ryšio su tinklu praradimas apsunkina šešių sustabdytų reaktorių ir panaudoto kuro aušinimą.

Kodėl svarbu

Zaporižios AE aušinimo sistemos priklauso nuo patikimo elektros tiekimo, todėl kiekvienas toks nutrūkimas didina avarinio režimo apkrovą ir pailgina darbo laiką su atsarginiais generatoriais. Tai tiesiogiai veikia branduolinę saugą pietų Ukrainoje, kur incidentas galėtų sutrikdyti aplinkinių rajonų evakuacijos ir energetikos planus.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Kryme – nerami naktis: nugriaudėjo virtinė sprogimų

Okupuotame Kryme naktį į 2026 m. birželio 11 d. virš Feodosijos ir kitų pietinių vietovių buvo girdėti sprogimai, o vietos socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų apie oro gynybos darbą ir dronų atakas. Kremliui lojalūs kanalai sieja incidentą su Ukrainos bepiločiais orlaiviais, kurie pastarosiomis savaitėmis Kryme taikėsi į naftos infrastruktūrą ir geležinkelius. Tokie smūgiai sutrikdo degalų tiekimą pusiasalyje ir verčia Rusiją stiprinti priešlėktuvinę gynybą bei transporto apsaugą.

Kodėl svarbu

Krymo gyventojams tai reiškia didesnę oro pavojaus riziką ir galimus degalų bei prekių tiekimo sutrikimus, ypač pietiniuose uostuose ir kelių mazguose. Ukrainai tokie smūgiai padeda spausti Rusijos karo logistiką Juodosios jūros regione.

šaltiniai:tv3.lt
Politika

Prie NATO sienų Rusija stato bazes daugiau nei 100 tūkst. karių

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželio 10 dieną pareiškė, kad bendrose su Baltarusija pratybose „Zapad“ dalyvauja 100 tūkst. karių, o dalis jų vyksta netoli NATO sienų. Suomijos transliuotojas „Yle“ ir LRT birželio 10 dieną pranešė, kad Rusija prie Suomijos sienos Karelijoje stato naują karinį garnizoną, kuris turėtų priimti apie 4–6 tūkst. karių ir būti prijungtas prie Petrozavodsko vandentiekio bei nuotekų tinklų. Rusija šiuos pajėgumus formuoja po to, kai Suomija įstojo į NATO ir Maskva atkūrė Leningrado karinę apygardą.

Kodėl svarbu

Suomijos ir Baltijos regiono saugumo planuotojams tai reiškia didesnį spaudimą pasienio stebėsenai, geležinkelių mazgams ir oro gynybai. Naujos bazės ir pratybos suteikia Maskvai daugiau galimybių greitai sutelkti pajėgas prie NATO teritorijos, o tai tiesiogiai veikia šiaurinių Aljanso valstybių gynybos laikyseną.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Prie Kostiantynivkos – kritiška Ukrainos pajėgų padėtis

Ukrainos kariuomenės padėtis prie Kostiantynivkos Donecko srityje išliko kritiška, nes rusų daliniai spaudžia miestą iš kelių krypčių ir grėsmė logistikos keliams didėja. Ukrainos karo vadas Viktoras Trehubovas buvo sakęs, kad pagrindinės rusų pajėgos sutelktos prie Pokrovsko ir Kostiantynivkos, o žvalgybiniai vertinimai rodė, kad užėmus Časiv Jarą atsivertų kelias į šį mazgą. Prieš kelias savaites Ukrainos šaltiniai jau kalbėjo apie labai sunkią padėtį fronto ruože, kur smarkiai apsunkintas sužeistųjų išvežimas ir tiekimas į pozicijas.

Kodėl svarbu

Kostiantynivka yra vienas iš atramos taškų, nuo kurių priklauso tiek civilių evakuacija, tiek karių aprūpinimas Donecko srityje. Jei spaudimas dar padidės, Kramatorsko ir Sloviansko kryptimi gali sunkėti tiek kariuomenės judėjimas, tiek gyventojų išvykimas iš fronto zonos.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Karas Ukrainoje. Ukraina smogė vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų

2026 m. birželio 10-osios naktį Ukrainos dronai smogė Kuibyševo naftos perdirbimo gamyklai Samaroje, maždaug už 800 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Po atakos objekte kilo gaisras. Gamykla priklauso „Rosneft“ ir yra viena didžiausių regione, o prieš tai ji jau buvo taikinyje šių metų sausį. Rusijos pusė vertino padarytą žalą, nes šis objektas tiekia degalus Rusijos vidaus rinkai ir karinei logistikai.

Kodėl svarbu

Rusijos degalų rinkai tai reiškia dar vieną smūgį perdirbimo pajėgumams, kurie jau buvo taikomi ankstesnėse Ukrainos atakose. Ilgesnis darbo sutrikimas gali paveikti benzino ir dyzelino tiekimą vidaus transportui bei kariuomenei.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Karas Ukrainoje. Ukrainos smūgis Rusijoje: liepsnose paskendo svarbi Afipskio naftos perdirbimo gamykla

Ukrainos pajėgos per dronų smūgį naktį iš birželio 10 į 11 d. Krasnodaro krašte apgadino Afipskio naftos perdirbimo gamyklą. Vietos tarnybos pranešė apie degantį technologinį įrenginį ir evakuotus darbuotojus. Ši gamykla yra viena iš svarbiausių pietų Rusijos degalų tiekimo grandinėje ir per metus perdirba apie 6,25 mln. tonų naftos. Po smūgio Rusijos gelbėtojai ėmėsi gesinimo darbų, o regiono valdžia paskelbė, kad vertina nuostolius ir saugumo padėtį aplink objektą.

Kodėl svarbu

Afipskio gamykla tiekia degalus pietų Rusijai ir Juodosios jūros regionui, todėl bet koks gamybos sutrikimas gali trumpam sumažinti dyzelino ir benzino pasiūlą vietos rinkoje. Tai taip pat verčia Maskvą skirti daugiau oro gynybos ir remonto pajėgų naftos infrastruktūrai.

šaltiniai:15min.lt

Pasaulis

Santrauka

Iranas per pastarąją parą paleido 12 raketų į JAV karinius objektus Katare, Kuveite ir Irake, o daugumą jų numušė JAV ir sąjungininkų oro gynyba. JAV vakar smogė Irano radarų objektams po to, kai virš Hormūzo sąsiaurio numušė į tą rajoną skridusius dronus. Kuveitas vakar pranešė atsakantis į priešiškas raketų ir dronų atakas, praėjus kelioms dienoms po smūgio jo tarptautiniam oro uostui, per kurį žuvo vienas žmogus ir dešimtys buvo sužeisti.

Teheranas vėl apribojo laivybą per Hormūzo sąsiaurį ir susiejo jo atvėrimą su susitarimu su Vašingtonu. Iranas taip pat nurodė, kad saugų praplaukimą gaus tik draugiškų valstybių laivai, o kitų gali laukti trikdymai. Per sąsiaurį paprastai juda apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų, todėl net dalinis uždarymas kelia eksporto, frachto ir draudimo kainas Persijos įlankoje.

Volstritas ketvirtadienį smuko po to, kai JAV gegužės infliacija siekė 2,4 proc., o bazinė infliacija sudarė 2,8 proc. Didesni JAV iždo obligacijų pajamingumai spaudė technologijų akcijas, o investuotojai dabar laukia kito Federalinio rezervo posėdžio ir darbo rinkos duomenų. Pasaulio lengvosios atletikos sezono lentelėje ketvirtadienį Auburno bėgikas Ja’Kobe’as Tharpas pirmavo 110 m barjerinio bėgimo rungtyje su 13,05 sek., nors kitas amerikietis Jamaras Marshallas anksčiau šį mėnesį buvo nubėgęs per 13,04 sek.

Mokslininkai šią savaitę vėl atkreipė dėmesį į šaltąją dėmę į pietus nuo Grenlandijos, siejamą su silpnėjančia Atlanto meridianine apykaitos cirkuliacija. Tyrėjai nurodo, kad ši Šiaurės Atlanto zona vėsta jau daugiau kaip šimtmetį, nors didžioji vandenyno dalis šyla.

Pentagone dėl pranešimo apie pavojingas medžiagas buvo laikinai užblokuota dalis pastato, tačiau vėliau Pentagonas paskelbė, kad pavojaus nebuvo ir dalis ribojimų atšaukta. Donaldas Trumpas pareiškė galintis atšaukti smūgius Iranui ir užsiminė apie galimą susitarimą, bet Teheranas kol kas nepatvirtino susitarimo teksto. Prasidėjo išplėstas FIFA pasaulio klubų čempionatas, kuriame pirmą kartą varžosi 48 komandos iš trijų šalių.

šaltiniai: vz.lt, delfi.lt, lrt.lt, 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt

Svarbiausios istorijos
Sportas

Perkūnas iš giedro dangaus: Tharpas pagerino 110 m barjerinio bėgimo pasaulio rekordą

2026 m. birželio 11 d. pasaulio lengvosios atletikos 110 m barjerinio bėgimo sezono suvestinėje amerikietis Ja’Kobe’as Tharpas iš Auburno rezultatu 13,05 sek. pakilo į pirmąją vietą savo rungtyje. Pasaulio lengvosios atletikos duomenys rodo, kad šį rezultatą jis pasiekė 2026 m. gegužės 16 d. Hutsell-Rosen stadione, o birželio 6 d. dar greičiau bėgo kitas amerikietis Jamaras Marshallas, todėl sezono viršūnėje šiemet vyrauja JAV sprinteriai. Šis rezultatas įtvirtino Tharpą tarp pagrindinių kandidatų į vasaros čempionatų finalus ir parodė, kad kovą dėl titulo šiemet lems keli bėgikai, galintys finišuoti per 13,10 sek.

Kodėl svarbu

Lietuvos lengvosios atletikos gerbėjams tai svarbu dėl aiškios sezono hierarchijos prieš pagrindines vasaros varžybas. Kai keli amerikiečiai telpa į kelias šimtąsias sekundės dalis, finalų taktiką ir medalių perskirstymą lems ne reputacija, o starto ir barjerų technika.

šaltiniai:lrt.lt
Politika

Iranas paleido 12 raketų į JAV karines bazes 3 šalyse

Iranas per kelias valandas prieš JAV karines pozicijas Katare, Kuveite ir Irake paleido 12 raketų, o amerikiečių ir sąjungininkų oro gynyba didžiąją jų dalį perėmė. Smūgiai įvyko po JAV veiksmų prieš Irano objektus Persijos įlankos regione, kur Vašingtonas jau kelias dienas didina spaudimą Teheranui dėl derybų ir regiono saugumo. Po šios atakos JAV kariuomenė ir regiono vyriausybės vertina padarytą žalą, o tolesnis atsakas priklausys nuo to, ar Iranas tęs raketų kampaniją.

Kodėl svarbu

Kuveite, Katare ir Irake dislokuoti JAV kariai bei bazes aptarnaujantis personalas dabar veikia aukštesnio pavojaus režimu. Bet koks atsakomasis JAV smūgis gali dar labiau sutrikdyti laivybą ir kelti naftos kainas visoje Europoje.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Karas Irane. Viltims dėl greito taikos susitarimo blėstant, JAV ir Iranas vėl atakavo vienas kitą

Birželio 10 d. JAV kariuomenė Irane smogė radarų objektams po to, kai numušė į Hormūzo sąsiaurį skridusius dronus. Kuveitas tą pačią dieną pranešė apie „priešiškas“ raketų ir dronų atakas, o per smūgį jo tarptautiniam oro uostui prieš kelias dienas žuvo vienas žmogus ir dešimtys buvo sužeisti. Derybos dėl karo užbaigimo stringa, nes Iranas reikalauja atlaisvinti įšaldytas lėšas ir garantijų dėl sąsiaurio atvėrimo, o Jungtinės Valstijos bando išlaikyti spaudimą kariniais smūgiais.

Kodėl svarbu

Hormūzo sąsiauris yra pagrindinis pasaulinės energijos eksporto kelias, todėl bet koks karinis incidentas ten kelia spaudimą naftos ir dujų tiekimui Europai bei Azijai. Į oro uostus ir laivybos maršrutus nukreipti smūgiai didina civilinės aviacijos ir jūrinio transporto riziką visame Persijos įlankos regione.

šaltiniai:lrytas.lt
Politika

Iranas vėl užvėrė Hormuzo sąsiaurį: grasina visą regioną paversti pragaru

2026 m. birželio 10 d. Irano revoliucinė gvardija vėl paskelbė ribojanti laivybą Hormūzo sąsiauryje ir siejanti jo atvėrimą su susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis. Teheranas kartu pareiškė, kad saugų praplaukimą galės užsitikrinti tik jį palaikančios šalys, o kitų valstybių laivai susidurs su kliūtimis. Per šį maršrutą įprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų srautų, todėl laivybos ribojimas iškart veikia regiono eksportą ir draudimo kainas.

Kodėl svarbu

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų pirkėjai Europoje bei Azijoje iškart susiduria su aukštesnėmis tiekimo rizikomis. Kylant neapibrėžtumui, brangsta frachtas, draudimas ir atsargos, o tai greitai persikelia į kuro bei elektros kainas.

šaltiniai:15min.lt
Ekonomika

JAV rinkų apžvalga: Volstritas smunka dėl aukštos infliacijos

2026 m. birželio 11 d. JAV akcijų biržos smuko po to, kai paskelbtas gegužės vartotojų kainų indeksas parodė 2,4 proc. metinę infliaciją, o bazinė infliacija siekė 2,8 proc. Šie duomenys sustiprino lūkesčius, kad Federalinis rezervų bankas palūkanų normas laikys aukštas ilgiau, todėl brango obligacijų pajamingumas ir spaudimas persimetė į technologijų akcijas. Investuotojai dabar laukia kito JAV centrinio banko posėdžio ir naujų darbo rinkos duomenų, kurie lems, ar rinkos dar kartą perskaičiuos palūkanų mažinimo laiką.

Kodėl svarbu

Didžiausias spaudimas tenka gyventojams, kurie laukia pigesnių paskolų: kai rinkos atideda JAV palūkanų mažinimą, brangiau finansuojasi ir būsto, ir verslo kreditai. Tai svarbu ir Europos eksportuotojams, nes aukštesnės JAV palūkanos paprastai stiprina dolerį ir kelia finansavimo kainą pasaulinėse rinkose.

šaltiniai:vz.lt
Aplinka

Milžiniška anomalija glumina mokslininkus: sparčiai vėstanti dėmė Šiaurės Atlante nežada nieko gera

Mokslininkai šią savaitę atnaujino 2026 m. birželio 7 d. analizę, kurioje Šiaurės Atlanto šaltąją dėmę sieja su silpnėjančia Atlanto meridianine apverstine cirkuliacija. Duomenys rodo, kad prie pietų Grenlandijos esantis plotas vėsta jau ilgiau nei šimtmetį, nors didžioji vandenyno dalis šyla. Tyrėjai teigia, kad toks modelis gali reikšti, jog sumažėjo šilto paviršinio vandens pernaša į šiaurę ir kad reikia naujų ilgalaikių matavimų.

Kodėl svarbu

Šis vandenyno ruožas veikia Europos žiemos orų foną ir jūrų sąlygas prie Islandijos, Grenlandijos bei Šiaurės Atlanto laivybos maršrutų. Jei šilumos pernaša toliau silpnės, keisis audrų keliai, jūros lygio pasiskirstymas ir žvejybos sąlygos šiame regione.

šaltiniai:delfi.lt