2026 m. birželio 4 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Seimas šiandien skubos tvarka ėmėsi Vyriausybės siūlymo leisti Lietuvai siųsti iki 40 karių ir krašto apsaugos sistemos civilių tarptautinėms jūrų saugumo operacijoms Hormūzo sąsiauryje. Krašto apsaugos ministerija numato minų paieškos ir išminavimo, laivų apsaugos, žvalgybos bei štabo funkcijas JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovaujamose misijose. Seimas jau pritarė mandato plėtrai po pateikimo, tačiau galutinis balsavimas dar turės nuspręsti, ar Lietuva realiai prisijungs prie šios operacijos.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas vakar patvirtino, kad Lietuva su Jungtinėmis Valstijomis kalbasi apie galimą branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje. Jis taip pat sakė gavęs Vašingtono patikinimą, kad JAV karių rotacijų pakeitimas išlieka dvišalio plano dalis, nors terminai kol kas neįvardyti. Virginijus Sinkevičius šiandien pareiškė, kad Lietuva negali sau leisti tylėti dėl JAV karių buvimo klausimo.

Ligoninės per pastarąją parą vėl ragino tėvus vaikų sepsio požymius vertinti kaip skubią būklę, o ne įprastą karščiavimą ar virškinimo sutrikimą. Gydytojai pabrėžia, kad aukšta temperatūra, vėmimas, stiprus viduriavimas, pilvo skausmas, vangumas ir kvėpavimo sutrikimai reikalauja skubios pagalbos ligoninėje, nes pirmosios valandos lemia išgyvenimą ir organų pažaidos riziką. Dėmesio sulaukė ir perspėjimai, kad dalis psichikos sutrikimų turinčių žmonių lieka be skubios specializuotos pagalbos.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas vakar iš naujo atkreipė dėmesį į Jono Pinskaus šeimos finansus ir namuose laikytą didelę grynųjų sumą. Pats Pinskus aiškina, kad pinigai sukaupti teisėtai iš šeimos lėšų ir ankstesnių verslo sandorių, tačiau byla gali apimti ir papildomus finansinius dokumentus. Inovacijų agentūros gynybos technologijų ekspertas Pranciškus Vaišvila šiandien sakė, kad 85 mln. eurų siekęs 2023 metų Lietuvos gynybos eksportas gali augti daug kartų, jei įmonės įsitvirtins NATO tiekimo grandinėse ir išlaikys sertifikatus. Eurostatas taip pat paskelbė, kad Lietuvoje fiksuotas sparčiausias metinis mažmeninės prekybos augimas Europos Sąjungoje.

Prezidento patarėjas pareiškė, kad diskusijos dėl JAV branduolinio atgrasymo stiprinimo regione Lietuvai yra palankus signalas. Tuo metu sinoptikai perspėjo apie pavojingus orus maždaug pusei Lietuvos, o gyventojams skirta 6,9 mln. eurų parama saulės elektrinėms ir elektros kaupikliams.

šaltiniai: delfi.lt, vz.lt, tv3.lt, 15min.lt, lrt.lt, lrytas.lt

Svarbiausios istorijos

Politika

Kaunas patvirtina: su amerikiečiais diskutuojama dėl branduolinio ginklo Lietuvoje

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas birželio 3 d. patvirtino, kad su Jungtinėmis Valstijomis vyksta pokalbiai apie branduolinio ginklo dislokavimo galimybę Lietuvoje. Jis kartu sakė turįs Vašingtono patikinimą, kad rotaciją baigiančius amerikiečių karius pakeis nauji, nors jų atvykimo data dar nenustatyta. Diskusija įsibėgėja po ankstesnių svarstymų dėl Konstitucijos nuostatos, draudžiančios Lietuvoje laikyti masinio naikinimo ginklus, ir po prezidento veto dėl Klaipėdos uosto įstatymo pataisų, susijusių su laivais, galinčiais gabenti branduolinį ginklą.

Kodėl svarbu

Galimas sprendimas paliestų NATO rytinį flangą ir pakeistų Lietuvos teisinę tvarką, nes dabartinė Konstitucijos nuostata draudžia šalies teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus. Jei derybos virs konkrečiu planu, Seimui tektų svarstyti pataisas, o kariuomenė ir uosto režimas turėtų būti pritaikyti naujiems saugumo reikalavimams.

šaltiniai:lrt.lt

Sveikata

Pamatę šiuos simptomus iškart vežkite vaiką į ligoninę: delsimas gali baigtis pavojumi gyvybei

Ligoninių skubios pagalbos skyriuose medikai šią savaitę vėl akcentuoja sepsio pavojų vaikams, kai infekcija iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip įprastas peršalimas ar virškinimo sutrikimas. LRT ir 15min anksčiau rašė, kad ankstyvi požymiai gali būti aukšta temperatūra, vėmimas, gausus viduriavimas, pilvo skausmas, vangumas ir kvėpavimo sutrikimai, o delsiant būklė gali greitai pereiti į šoką. Sepsio atveju gydymas turi prasidėti ligoninėje nedelsiant, nes pirmosios valandos lemia išgyvenamumą ir tolesnį organų pažeidimą.

Kodėl svarbu

Tai tiesiogiai paliečia tėvus, kurie pirmi sprendžia, ar vaiką vežti į priėmimą, ar stebėti namuose. Greitas atpažinimas sutrumpina laiką iki antibiotikų, skysčių ir intensyvios pagalbos, o tai mažina mirties ir ilgalaikių komplikacijų riziką.

šaltiniai:delfi.lt

Politika

Į misijas Hormuzo sąsiauryje Lietuva ketina siųsti iki 40 karių, jie prisidėtų prie išminavimo

Seimas birželio 4-ąją skubos tvarka ėmėsi įstatymo projekto, kuris leistų iki 40 Lietuvos karių ir Krašto apsaugos sistemos civilių siųsti į tarptautines jūrinio saugumo operacijas Hormūzo sąsiauryje. Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad ten būtų siunčiami išminavimo, laivų apsaugos, žvalgybos ir štabo pajėgumai, o Lietuvos indėlis būtų derinamas su JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovaujamomis misijomis. Sprendimą dar turi patvirtinti parlamentas, todėl artimiausiu metu bus aišku, ar Lietuva oficialiai prisidės prie laivybos maršruto apsaugos svarbiame Persijos įlankos ruože.

Kodėl svarbu

Šis sprendimas susijęs su naftos ir krovinių srautais, kurie per Hormūzo sąsiaurį pasiekia pasaulio rinkas, todėl bet koks saugumo sutrikimas gali paveikti ir degalų kainas Europoje. Lietuvos kariuomenės įsitraukimas didina sąjungininkų operacijos pajėgumą ir kartu kelia klausimą, kokius išminavimo bei štabo resursus teks atitraukti nuo kitų užduočių.

šaltiniai:vz.lt 15min.lt lrt.lt

Politika

Seimas skubos tvarka svarstys siūlymą dėl Lietuvos karių siuntimo į Hormūzo sąsiaurį

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui papildyti mandatą ir iki 40 Lietuvos karių bei civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų siųsti į operacijas Hormūzo sąsiauryje. Kariuomenė yra nurodžiusi, kad Lietuvos indėlis galėtų būti štabo karininkai arba Karinių jūrų pajėgų išminavimo pajėgumai, o su sąjungininkais dar derinamas galutinis paramos paketas. Sprendimą dėl galutinio mandato Seimas turės priimti tolesniu balsavimu.

Kodėl svarbu

Jei mandatas bus patvirtintas, Lietuvos karinių jūrų pajėgų išminavimo specialistai gali būti pasiųsti į regioną, kuriame saugoma pagrindinė pasaulinė naftos laivybos arterija. Tai tiesiogiai liečia sąjungininkų jūrų saugumo operacijas ir gali įpareigoti Lietuvą atskirti dalį ribotų karinių pajėgumų tarptautinei misijai.

šaltiniai:delfi.lt lrt.lt

Ekonomika

Pranciškus Vaišvila. Gynybos sektoriaus eksportas auga kartais: kas lems, ar Lietuva pasieks 2,2 mlrd. eurų eksporto?

Pranciškus Vaišvila balandžio 13 dieną LRT aiškino, kad Lietuvos gynybos sektoriaus eksportas 2023 metais siekė apie 85 mln. eurų, o dabar jis vertina, jog per artimiausius metus rinka gali augti daug kartų. Inovacijų agentūros gynybos technologijų ekspertas teigė, kad augimą stumia karo Ukrainoje patirtis, darbas sudėtingose NATO tiekimo grandinėse ir didėjanti Europos gynybos paklausa. Pasak jo, 2,2 mlrd. eurų tikslą lems ne vien gamybos apimtys, bet ir Lietuvos įmonių gebėjimas patekti į tarptautines tiekimo grandines bei išlaikyti sertifikavimą ir patikimumą.

Kodėl svarbu

Lietuvos gynybos įmonėms svarbiausia tampa patekimas į užsienio užsakymų grandines, nes nuo to priklauso naujos gamyklos, sertifikavimo išlaidos ir darbo vietos aukštos pridėtinės vertės sektoriuose. Jei eksportas išsiplės iki kelių milijardų eurų, tai gali pakeisti visą pramonės struktūrą ir sustiprinti Lietuvos pozicijas tiek NATO, tiek Europos rinkose.

šaltiniai:delfi.lt

Politika

Pinskuvienės šeimos namuose – įspūdinga suma grynaisiais: Jonas Pinskus prabilo, iš kur tokie pinigai

Vilniaus regiono apygardos teismas 2026 m. birželio 3 d. paskelbė nutartį byloje dėl Živilės Pinskuvienės ir Jono Pinskų šeimos turto bei politinės veiklos finansavimo, o viešojoje erdvėje vėl aptarinėjama namuose laikyta didelė grynųjų suma. Jonas Pinskus aiškino, kad pinigai susiję su teisėtai sukauptomis šeimos lėšomis ir ankstesniais verslo sandoriais, tačiau klausimų dėl jų kilmės kilo po to, kai ankstesnėse bylose jau buvo minėtos neapskaitytos išmokos ir įtariamas grynųjų judėjimas jų aplinkoje. Po šios dienos viešo pareiškimo bylą nagrinėjantys dalyviai gali prašyti papildomų finansinių dokumentų.

Kodėl svarbu

Tokie ginčai tiesiogiai veikia rinkėjų pasitikėjimą Širvintų valdžia ir Lietuvos regionų partijos reputacija. Jei finansų kilmė nebus pagrįsta dokumentais, tai gali sustiprinti naujus klausimus dėl kampanijų išlaidų ir verslo bei politikos ryšių.

šaltiniai:delfi.lt

Europa

Santrauka

Europos Sąjunga vakar pajudėjo prie kito Ukrainos stojimo etapo, nes naujoji Vengrijos vadovybė nustojo blokuoti sprendimus dėl Kyjivo. Briuselis svarsto atverti pirmąjį derybų klasterį, kurį Budapeštas buvo įšaldęs kartu su 90 mlrd. eurų paramos paketu ir ginklų kompensavimo lėšomis.

Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė per pastarąją parą su Kyjivu derino planą, kaip įtraukti Vladimirą Putiną į derybas po įstrigusios JAV diplomatijos. Volodymyras Zelenskis šiandien sakė, kad Rusija per karą nužudė mažiausiai 707 jaunus ukrainiečius, įskaitant vaikus ir paauglius iki 18 metų. Zelenskis vakar taip pat teigė, kad Rusija per mėnesį gali pagaminti apie 120 balistinių raketų ir sukaupti atsargų keliems dideliems smūgiams. Kyjivo srityje šiandien per Rusijos drono ataką buvo sužeistas vienas žmogus.

Okupuotame Kryme oro pavojus naktį truko penkias valandas po ukrainiečių dronų smūgių Sakių, Belbeko ir Kačos kariniams aerodromams. Ukrainos karinė žvalgyba šiandien pranešė, kad netoli okupuoto Krymo dronai apgadino Rusijos FSB laivą Juodojoje jūroje. Tą pačią dieną žvalgyba nurodė Kryme sunaikinusi lėktuvą Be-12, tris katerius ir aprūpinimo laivą.

Zaporižios atominės elektrinės rajone per pastarąją parą vėl skambėjo pavojaus signalai, o darbuotojai slėpėsi dėl grėsmės prie šiluminės elektrinės. Lenkijoje smarkus lietus užliejo miestus, o gelbėtojai traukė žmones iš įstrigusių automobilių. Nyderlandai patvirtino, kad nuo liepos 1 dienos įves kilometrais skaičiuojamą sunkvežimių mokestį. Graikijoje „Olympiakos“ žengė dar vieną žingsnį vietos čempionų titulo link.

Rusija pradėjo paskutinius galingiausio karinio jūrų laivyno branduolinio laivo bandymus. Kremlius atmetė Volodymyro Zelenskio raginimą surengti susitikimą su Vladimiru Putinu, nors Kyjivas pareiškė pateiksiantis Maskvai pasiūlymą dėl karo užbaigimo.

šaltiniai: 15min.lt, vz.lt, delfi.lt, tv3.lt, lrytas.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos

Politika

Ukrainos dronai aptalžė aerodromus Kryme: oro pavojus tęsėsi net 5 valandas

Rusijos valdžia 2026-06-03 naktį ir 2026-06-04 paryčiais skelbė oro pavojų okupuotame Kryme, o vietos kanalai pranešė apie Ukrainos dronų smūgius keliems kariniams aerodromams pusiasalyje. Kryme įsikūrę Sakų, Belbeko ir Kačos aerodromai yra svarbūs Rusijos aviacijos mazgai, iš kurių vykdomos atakos prieš pietų Ukrainą ir Juodosios jūros regioną. Po smūgių buvo ribojami skrydžiai ir patruliai, o Rusijos karinė vadovybė ėmė vertinti nuostolius bei oro gynybos darbo rezultatus.

Kodėl svarbu

Krymo gyventojams tai reiškia ilgesnius skrydžių ribojimus, didesnį oro pavojų ir trikdžius ryšiui bei transportui, kai karinė infrastruktūra tampa taikiniu. Ukrainai tokie smūgiai mažina Rusijos aviacijos laisvę pusiasalyje ir verčia Maskvą daugiau resursų skirti bazei, oro gynybai ir logistikai.

šaltiniai:15min.lt

Politika

Zelenskis: Rusija nužudė mažiausiai 707 jaunus ukrainiečius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis birželio 4 dieną paskelbė, kad Rusijos karas nusinešė mažiausiai 707 jaunų ukrainiečių gyvybes, o tai apima iki 18 metų amžiaus vaikus ir paauglius. Šis skaičius siejamas su nuolatiniais Rusijos smūgiais gyvenamiesiems rajonams, mokykloms ir ligoninėms, kurie tęsiasi nuo 2022 metų vasario invazijos. Kyjivas šį skaičių naudoja tarptautiniam spaudimui didinti, kai tuo pat metu tebevyksta derybos dėl ugnies nutraukimo ir grįžimo iš Rusijos valdomų teritorijų.

Kodėl svarbu

Ukrainos šeimoms šie skaičiai reiškia dar didesnį spaudimą dėl evakuacijos, vaikų apsaugos ir dingusių nepilnamečių paieškos. Vakarų sostinėse tai stiprina argumentus dėl papildomų oro gynybos sistemų, sankcijų ir dokumentuotų karo nusikaltimų tyrimų.

šaltiniai:delfi.lt

Politika

Žvalgyba: per mėnesį Rusija gali paleisti į Ukrainą iki 100 balistinių raketų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis birželio 3 d. pareiškė, kad Rusija per mėnesį gali pagaminti apie 120 balistinių raketų ir sukaupti atsargų kelioms didelio masto atakoms prieš Ukrainą. Kremlius tuo pat metu suintensyvino smūgius iš oro, o gegužę Rusija surengė vieną intensyviausių dronų ir raketų kampanijų nuo karo pradžios. Toks raketų gamybos tempas Maskvai leidžia derinti masines atakas su nuolatiniais smūgiais į Ukrainos energetikos, karinius ir miesto objektus, todėl Kyjivas laukia dar vieno plataus oro puolimo.

Kodėl svarbu

Ukrainos civiliai ir energetikos sistema lieka pagrindinis taikinys, nes balistines raketas oro gynybai perimti sunkiau nei dronus. Kuo daugiau tokių raketų Rusija sukaups, tuo dažniau gali būti išjungiama elektra, stabdomas viešasis transportas ir didėja smūgių pavojus didmiesčiuose.

šaltiniai:delfi.lt

Politika

Dronai sumedžiojo Rusijos FSB karo laivą okupuotame Kryme

Ukrainos karinė žvalgyba birželio 4 d. paskelbė, kad dronai Juodojoje jūroje prie okupuoto Krymo pataikė į Rusijos federalinės saugumo tarnybos laivą ir jį apgadino. Tą pačią parą žvalgyba nurodė, kad tame pačiame pusiasalyje buvo sunaikintas amfibinis lėktuvas „Be-12 Čaika“, trys kateriai ir aprūpinimo laivas. Krymas išlieka vienu svarbiausių taikinių, nes per jį Maskva tiekia pajėgas ir saugo jūrinius maršrutus į pietinį frontą.

Kodėl svarbu

Rusijos pakrančių ir jūrų pajėgų laivai Kryme saugo tiekimo kelią į pietinę Ukrainos dalį. Kiekvienas toks smūgis verčia Maskvą daugiau resursų skirti gynybai jūroje ir oro erdvėje aplink pusiasalį.

šaltiniai:15min.lt

Politika

Vengrijai atsisakius veto, ES pasistūmės į priekį dėl Ukrainos narystės siekio

Europos Sąjunga birželio 3 dieną Briuselyje ėmėsi rengti tolesnius žingsnius dėl Ukrainos stojimo derybų, kai Vengrijos naujoji valdžia nustojo blokuoti sprendimus, susijusius su Kyjivu. Kartu ES institucijos vertina, ar galima atverti pirmąjį derybų skyrių paketą, kurį Budapeštas buvo užšaldęs kartu su 90 mlrd. eurų paskola Ukrainai ir kompensacijomis už ginklus. Tai leistų Ukrainai pereiti iš simbolinės paramos į technines stojimo derybas, kurias iki šiol stabdė vienbalsiškumo reikalavimas.

Kodėl svarbu

Ukrainos vyriausybei tai reiškia, kad stojimo procesas gali pereiti iš politinių pareiškimų į konkrečius derybinius skyrius ir finansinius sprendimus. ES šalims tai mažina riziką, kad viena valstybė narė galės laukti Kyjivui skirtą paramą ir plėtros procedūras.

šaltiniai:15min.lt

Politika

Karas Ukrainoje. „Spaudimas Kremliui didėja“: Vokietija, Prancūzija ir JK rengia planą, kaip įtraukti Putiną į derybas

2026 m. birželio 3 d. Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pareigūnai kartu su Kyjivu aptarė galimybę pradėti derybas su Rusija, kad Vladimiras Putinas būtų priverstas sėsti prie stalo, rašo „Bloomberg“, cituojamas LRT. Šį planą jie sieja su tuo, kad JAV vedamos derybos yra įstrigusios, o Rusijos kariuomenė fronte patiria vis didesnių nuostolių ir lėčiau stumiasi į priekį nei anksčiau. Artimiausiomis dienomis Keiras Starmeris, Emanuelis Macronas ir Friedrichas Merzas turėtų derinti tolesnius žingsnius, o galutinį sprendimą dėl bet kokių pokalbių priims Volodymyras Zelenskis.

Kodėl svarbu

Ukrainos civiliai ir energetikos sistema gali tapti pagrindiniu Kremliaus spaudimo taikiniu prieš žiemą, nes Europos sąjungininkai bijo naujos atakų bangos prieš miestus ir infrastruktūrą. Jei derybų kanalas atsivers, jis gali nulemti, ar Kyjivui teks derėtis iš stipresnės padėties po sėkmingesnių smūgių Rusijos gilumoje.

šaltiniai:15min.lt

Pasaulis

Santrauka

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per pastarąją parą numušė arba nuslopino 264 iš 293 Rusijos dronų ir vieną balistinę raketą. Okupuotame Kryme naktį aidėjo sprogimai Simferopolyje, Sakiuose, Sevastopolyje ir prie karinių aerodromų, kuriuos Rusija naudoja Juodosios jūros žvalgybai ir aviacijai.

Izraelis šiandien patvirtino daugiau kaip 2 tūkst. naujų būstų trijose nausėdijose okupuotame Vakarų Krante. Finansų ministras Bezalelis Smotrichas nurodė, kad planas apima 1 006 būstus prie Jeruzalės, 922 prie Nabluso ir 234 prie Hebrono, o Mahmudas Abbasas paragino Vašingtoną įsikišti. Gazos civilinė sauga pranešė, kad per aušros smūgius Gazos mieste žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, dar 15 buvo sužeisti. Septyni žuvusieji buvo gyvenamuosiuose pastatuose, o vienas žmogus žuvo Al Šati pabėgėlių stovykloje.

Pasaulio prekybos organizacijos vadovė Ngozi Okonjo-Iweala Yaoundėje pareiškė, kad karai Artimuosiuose Rytuose, Sudane ir Ukrainoje iš esmės pakeitė pasaulio ekonomikos veikimą. Ji sakė, kad keturias dienas Kamerūne vykstančiose derybose bus mėginama gaivinti susilpnėjusią PPO, nes laivybos maršrutus, tiekimo grandines ir kapitalo srautus vis labiau lemia saugumo rizika.

Kim Jong Unas pažadėjo eksponentiškai stiprinti Šiaurės Korėjos branduolines pajėgas ir sustiprinti pasienio dalinius prie Pietų Korėjos. Seulas teigia, kad Pchenjanas už paramą Maskvos karui Ukrainoje iš Rusijos gauna ginklų technologijų.

šaltiniai: vz.lt, tv3.lt, delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos

Politika

Ukrainos oro gynyba neutralizavo 264 rusų dronus

2026 m. birželio 4 d. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktinę Rusijos ataką šalies oro gynyba numušė arba kitaip neutralizavo 264 bepiločius orlaivius iš 103 naujų dronų spiečių. Tarp taikinių buvo regionai visoje šalies teritorijoje, o pagrindinis smūgio krūvis teko centrinei ir rytinei Ukrainai, kur dirbo ir priešlėktuvinės sistemos, ir mobiliosios ugnies grupės. Kyjivas šį išpuolį sieja su pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjusiomis atakomis prieš energetikos ir transporto infrastruktūrą, todėl artimiausiu metu tikimasi dar daugiau oro pavojaus signalų ir papildomų perėmimo priemonių.

Kodėl svarbu

Ukrainos miestams tai reiškia daugiau naktų praleidžiamų slėptuvėse ir didesnę apkrovą elektros, ryšių bei gelbėjimo tarnyboms. Kuo daugiau dronų Rusija paleidžia vienu metu, tuo daugiau priešlėktuvinių raketų, radarų darbo ir mobiliųjų komandų reikia tam, kad būtų apsaugoti civiliai ir kritinė infrastruktūra.

šaltiniai:delfi.lt

Politika

Karas Ukrainoje. Kryme – milžiniško masto ataka: sprogimų virtinės girdėti miestuose ir prie aerodromų

Birželio 4-osios naktį Rusijos okupuotame Kryme užfiksuota nauja dronų ataka, o sprogimai buvo girdėti Simferopolyje, Sakuose, Sevastopolyje ir prie karinių aerodromų. Ukrainos oro pajėgos skelbė, kad Rusija per praėjusią parą paleido 293 dronus ir balistinę raketą, o didžioji dalis bepiločių buvo numušta virš Ukrainos teritorijos. Kryme smūgiai vėl telkėsi į karinius taškus ir oro bazes, kurias Rusija naudoja aviacijos ir žvalgybos operacijoms Juodosios jūros regione.

Kodėl svarbu

Okupuoto pusiasalio karinei infrastruktūrai tenka vis didesnė apkrova, nes aerodromai ir ryšių mazgai tampa taikiniu beveik kas savaitę. Tai kelia riziką Rusijos aviacijos veiksmams prie pietinės Ukrainos pakrantės ir verčia Kremlių skirti daugiau oro gynybos pajėgų Krymui, o ne frontui.

šaltiniai:lrytas.lt

Politika

Izraelis plečia Vakarų Kranto okupaciją – statys dar tūkstančius namų

Izraelis 2026 m. birželio 4 d. patvirtino daugiau kaip 2 tūkst. naujų būstų trijose žydų gyvenvietėse okupuotame Vakarų Krante. Sprendimą trečiadienį paskelbė finansų ministras Bezalelis Smotrichas, o planai apima 1 006 butus prie Jeruzalės, 922 prie Nabluso ir 234 prie Hebrono. Kada statybos prasidės, kol kas neaišku, tačiau M. Abbasas šį žingsnį pavadino provokaciniu ir paragino JAV jį sustabdyti.

Kodėl svarbu

Vakarų Krante jau gyvena apie pusė milijono izraeliečių tarp maždaug 3 mln. palestiniečių, todėl dar 2 162 būstai stiprina žydų gyvenviečių tinklą teritorijoje, kurią palestiniečiai laiko savo būsimos valstybės dalimi. Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos sankcijos Smotrichui rodo, kad šis sprendimas gali dar labiau apsunkinti santykius su Vakarų sostinėmis.

šaltiniai:lrt.lt

Politika

Civilinė gynyba: per Izraelio smūgius Gazos Ruože žuvo mažiausiai 8 žmonės

Gazos Ruožo civilinė gynyba birželio 4-ąją pranešė, kad per Izraelio smūgius Gazos mieste žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, o dar 15 buvo sužeisti, iš jų septyni žuvo pataikius į gyvenamuosius pastatus, o vienas – Al Šati pabėgėlių stovykloje į vakarus nuo miesto. Pasak gelbėtojų atstovo Mahmoudo Bassalo, smūgiai suduodami auštant, o Izraelio pusė komentaro nepateikė. Ligoninė Gazos mieste nurodė priėmusi sužeistuosius, o teritorijoje, nepaisant nuo spalio formaliai galiojančių paliaubų, toliau tęsiasi kasdienis smurtas ir Izraelio kariuomenė kontroliuoja daugiau nei pusę Gazos Ruožo.

Kodėl svarbu

Nuo šių smūgių labiausiai nukenčia Gazos miesto gyventojai, kurie gyvena tankiai apgyvendintuose kvartaluose ir pabėgėlių stovyklose. Sužeistųjų gydymas tenka ligoninėms, kurios jau dirba esant nuolatiniam pacientų srautui ir ribotiems resursams.

šaltiniai:lrt.lt 15min.lt

Ekonomika

PPO vadovė: konfliktai negrįžtamai pakeitė pasaulio ekonomikos veikimo principus

PPO vadovė Ngozi Okonjo-Iweala birželio 4 d. Jaundėje pareiškė, kad karai Artimuosiuose Rytuose, Sudane ir Ukrainoje kartu su stiprėjančiu protekcionizmu suardė pasaulio prekybos sistemą, kuri veikė po Antrojo pasaulinio karo. Ji sakė, kad per keturias dienas Kamerūno sostinėje susirinkusios PPO narės mėgins gaivinti organizaciją, kurią silpnina įstrigusios derybos ir didėjanti įtampa tarp didžiųjų ekonominių blokų. Posėdžiai vyks tuo metu, kai prekybos maršrutai, tiekimo grandinės ir investuotojų sprendimai vis dažniau priklauso nuo saugumo rizikos, o ne nuo kainos ar efektyvumo.

Kodėl svarbu

Eksportuotojams Europoje tai reiškia daugiau neapibrėžtumo dėl muitų, tranzito ir užsakymų terminų. Lietuvos įmonėms tai tiesiogiai veikia žaliavų kainas, tiekimo patikimumą ir planavimą rinkose už ES ribų.

šaltiniai:vz.lt

Politika

Rusijos sąjungininkė žvangina branduoliniais ginklais: žada „eksponentiškai“ sustiprinti pajėgas

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas gegužės 18 d. Pchenjane vykusiame susitikime su aukščiausiais kariuomenės pareigūnais nurodė stiprinti priešakinius dalinius ir kariuomenės techninį pajėgumą, o valstybinė žiniasklaida citavo jo raginimą šalies sieną su Pietų Korėja paversti „neįveikiama tvirtove“. Tai įvyko po to, kai balandį Seulo ir Pchenjano santykiai dar labiau pašlijo, o Pietų Korėjos prezidentas išreiškė apgailestavimą dėl į Šiaurę pasiųstų dronų incidento. Šiaurės Korėja tuo pat metu plečia karinius ryšius su Rusija ir, pasak Seulo, mainais už paramą kare prieš Ukrainą gauna karinių technologijų, todėl nauji Kim pareiškimai telkia dėmesį į spartesnį arsenalų ir pasienio gynybos stiprinimą.

Kodėl svarbu

Pietų Korėjos kariuomenei ir pasienio gyventojams tai reiškia didesnę eskalacijos riziką palei demilitarizuotą zoną. Rusijos pagalba Pchenjanui gali greičiau pasiekti Šiaurės Korėjos raketų ir artilerijos dalinius, o tai tiesiogiai veikia saugumo balansą Rytų Azijoje.

šaltiniai:tv3.lt delfi.lt