Pereiti prie turinio

2026 m. birželio 1 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Rusija šiandien atnaujino grasinimus Baltijos šalims ir Hagoje vėl kelia bylą dėl tariamų rusakalbių teisių pažeidimų. Politologas Tomas Janeliūnas LRT sakė, kad Maskva taip pat kaltina Lietuvą ir kaimynes leidus Ukrainai naudoti jų oro erdvę smūgiams Rusijoje.

Policija šiandien gavo apie 130 grasinančių laiškų dėl galimų sprogmenų mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose, o bendras pranešimų skaičius pasiekė 233. Nacionalinė švietimo agentūra nurodė, kad egzaminai vyksta įprastai, o policija paragino mokyklas tęsti darbą, apžiūrėti teritorijas ir apie įtartinus radinius skambinti 112. Lietuva šiandien pasirašė antrojo etapo Rūdninkų karinio miestelio sutartis su „Rudina“ ir „Merko statyba“, kurių vertė siekia apie 950 mln. eurų. Visas 190 hektarų projektas artėja prie 2 mlrd. eurų ir turi būti parengtas Vokietijos brigadai iki 2027 metų pabaigos.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad į Lietuvą netrukus atvyks Ukrainos oro gynybos specialistai. Vilniuje šiandien vyksta NATO ir Ukrainos gynybos inovacijų forumas, o Lietuvoje lankosi ir Ukrainos premjeras, aptariantis dvišalį bendradarbiavimą bei paramą. Karys, liudijęs Valdemaro Rupšio dantų implantų byloje, pareiškė, kad po parodymų ministras neleido jam likti tarnyboje. Byloje kalbama apie beveik 4 tūkst. eurų implantus, apmokėtus kariuomenės lėšomis, o prokuratūra siekia įrodyti piktnaudžiavimą, dokumentų klastojimą ir sukčiavimą.

Lietuvos šauliai iš Vengrijos grįžo su auksu, dviem sidabrais ir bronza po keturias dienas vykusių FITASC pasaulio taurės ir „Grand Prix“ varžybų. Federacijos vadovas Laurynas Jucius sakė, kad šie rezultatai bus svarbūs artėjančiai atrankai į kitus tarptautinius startus. Technologijų bendrovė „3RTechnology“ vakar pareiškė, kad „Nvidia“ išliks dominuojančia dirbtinio intelekto lustų tiekėja mažiausiai penkerius metus, o Lietuva per dvejus metus galėtų įsigyti iki 50 tūkst. H100 lustų.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasados atstovą po Maskvos išpuolio prieš Lietuvą, o Rusija savo ruožtu išsikvietė Lietuvos pasiuntinį dėl kaltinimų esą išniekintais sovietų karių kapais. Lietuvos kalėjimų tarnyba tuo metu pranešė išaiškinusi fentanilio platinimo tinklą, byloje nustatyta 16 įtariamųjų.

šaltiniai: delfi.lt, vz.lt, tv3.lt, lrytas.lt, lrt.lt, 15min.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Rusija pagrasino, kad sunaikintų Lietuvą per „15 minučių“ – štai ko iš tiesų siekia Kremlius

2026 m. birželio 1 d. LRT radijo laidoje politologas Tomas Janeliūnas sakė, kad Rusija pastarosiomis dienomis suintensyvino grasinimus Baltijos šalims ir vėl kreipiasi į Jungtinių Tautų Tarptautinį teismą dėl tariamai pažeidžiamų rusakalbių teisių. Jis taip pat priminė, kad Maskva kaltina Lietuvą ir kaimynines valstybes leidžiant Ukrainai naudotis jų oro erdve puolimams prieš Rusiją, nors panašūs kaltinimai jau skambėjo ir gegužės mėnesį. Toks komunikacijos sugriežtinimas sutampa su naujais Rusijos pareiškimais apie „sprendimų priėmimo centrus“ ir rodo, kad Kremlius plečia spaudimą ne tik Ukrainai, bet ir NATO rytiniam flangui.

Kodėl svarbu

Baltijos šalių visuomenėms tai reiškia didesnį informacinį ir psichologinį spaudimą, kai Maskva vienu metu taikosi į rusakalbių temą, oro erdvės klausimą ir saugumo baimes. NATO sąjungininkams toks tonas kelia papildomą poreikį stiprinti oro gynybą, stebėseną ir viešą atgrasymą regione.

šaltiniai:tv3.lt
Aplinka

Gauti 233 pranešimai apie galimus sprogmenis ugdymo įstaigose

Pirmadienį, 2026 m. birželio 1 d., Lietuvos policija pranešė jau gavusi apie 130 laiškų su grasinimais apie galimus sprogmenis ugdymo įstaigose, o Nacionalinė švietimo agentūra teigė, kad mokiniai tęsia egzaminus įprastai. Policija nurodė tikrinanti ir analizuojanti informaciją, o mokyklų administracijoms rekomendavo tęsti ugdymą ir apžiūrėti teritorijas. Tuo pat metu pareigūnai paprašė gyventojų pranešti apie įtartinus daiktus telefonu 112 ir dėl klausimų skambinti policijos informacijos numeriu.

Kodėl svarbu

Egzamino sesijos metu šie laiškai pirmiausia veikia mokyklų vadovus, kurie turi vienu metu užtikrinti mokinių saugumą ir nenutraukti paties proceso. Kiekvienas papildomas patikrinimas reiškia daugiau darbo policijai, švietimo įstaigoms ir 112 linijai.

šaltiniai:tv3.lt
Sportas

Lietuvos šauliui – Europos čempionato bronza ir prestižinė taurė

Vengrijoje vykusiose FITASC pasaulio taurės ir Vengrijos didžiojo prizo varžybose Lietuvos šauliai per keturias dienas iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalį. Tarp prizininkų buvo ir Lietuvos atstovas, kurio pavardė nurodoma kaip viena iš komandos sėkmę lėmusių pavardžių, o organizatoriai varžybas rengė Tamošo Jeri šaudykloje. Lietuvos sportingo federacijos vadovas Laurynas Jucius po starto pabrėžė, kad jaunieji šalies šauliai jau gali varžytis su stipriausiais pasaulio sportininkais. Artimiausias šios komandos tikslas bus kitos tarptautinės taurės varžybos ir vietų rinktinėje perskirstymas po šio etapo rezultatų.

Kodėl svarbu

Šie medaliai tiesiogiai keičia vietas Lietuvos rinktinėje ir didina sportininkų galimybes patekti į svarbiausias sezono varžybas. Tokie rezultatai taip pat stiprina sportingo rėmėjų ir federacijos derybines pozicijas, nes tarptautiniai laimėjimai aiškiai matomi reitinguose ir atrankose.

šaltiniai:delfi.lt
Ekonomika

Lietuvos statybininkus suviliojo 3,5 mlrd. Eur vertės Vokietijos kariuomenės pirkimas

Krašto apsaugos ministerija 2026 m. birželio 1 d. pasirašė sutartis dėl Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo statybos, o darbus vykdys Lietuvos kapitalo bendrovės „Rudina“ ir „Merko statyba“. Ši projekto dalis verta apie 950 mln. eurų, o visa Rūdninkuose statoma infrastruktūra siekia beveik 2 mlrd. eurų ir užims 190 hektarų teritoriją. Ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad objektas turi būti parengtas taip, kad iki 2027 metų pabaigos Lietuva galėtų priimti Vokietijos brigadą be trikdžių.

Kodėl svarbu

Statybos darbai sukuria užsakymus Lietuvos rangovams, subrangovams ir tiekėjams, o kartu nustato milijardinius terminus viešajam sektoriui. Rūdninkų projektas lems, kiek greitai bus įrengti keliai, ryšiai, apgyvendinimas ir kita infrastruktūra, kurios reikės Vokietijos brigadai.

šaltiniai:vz.lt
Politika

Rupšio implantų byloje liudijęs karys grūdamas iš kariuomenės: pasilikti neleido ministrė

Vilniaus apygardos teisme liudytoju apklaustas karys pasakojo apie Valdemaro Rupšio dantų implantų istoriją ir teigė, kad po jo parodymų krašto apsaugos ministrė jam neleido likti tarnyboje. Ši byla susijusi su beveik 4 tūkst. eurų kainavusiais implantais, už kuriuos sumokėjo kariuomenė, o teisme jau nagrinėjami piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo kaltinimai. Kitame posėdyje teismas turės įvertinti, ar liudytojo atleidimas nesukėlė proceso spaudimo ir ar tai keičia vertinimą dėl kariuomenės vadovybės veiksmų šioje byloje.

Kodėl svarbu

Šis sprendimas paliečia karius, kurie liudija jautriose bylose prieš savo vadovybę. Jei liudytojai matys, kad po parodymų gali prarasti tarnybą, tai gali slopinti jų norą kalbėti apie piktnaudžiavimą kariuomenėje.

šaltiniai:delfi.lt
Technologijos

„3RTechnology“ vadovas: „Nvidios“ dominavimas tęsis dar bent penkerius metus

Vilniuje veikianti „3RTechnology“ vadovybė gegužės 31 d. aiškino, kad „Nvidia“ išliks svarbiausia dirbtinio intelekto lustų tiekėja mažiausiai penkerius metus, o įmonė Lietuvoje yra didžiausia šių procesorių importuotoja. Bendrovė anksčiau skelbė, kad Lietuva per artimiausius dvejus metus galės įsigyti iki 50 tūkst. „H100 Nvidia“ vaizdo plokščių, o su išimtimis — iki 320 tūkst., todėl rinkos ribos Lietuvoje dar nesiekia JAV nustatyto lygio. Toks vertinimas reiškia, kad vietos universitetai, debesijos paslaugų tiekėjai ir didesni DI projektai artimiausiais metais ir toliau rinksis „Nvidia“ įrangą, o alternatyvų pasiūla liks siaura.

Kodėl svarbu

Lietuvos įmonėms ir mokslo institucijoms tai reiškia, kad DI infrastruktūros biudžetus dar keleriems metams lems viena lustų ekosistema. Jei tiekimas ar JAV eksporto taisyklės pasikeistų, pirmiausia tai paveiktų superkompiuterių pirkimus, debesijos kainas ir naujų DI projektų paleidimo laiką.

šaltiniai:vz.lt

Europa

Santrauka

Rusija per naktį į pirmadienį smogė keliems Ukrainos miestams raketomis ir dronais, sužeidė civilius ir apgadino gyvenamuosius rajonus. Oro gynyba veikė virš Kyjivo ir kituose miestuose, o pareigūnai ryte dar tikslino smūgių mastą. Per pastarąją parą atskiros Rusijos atakos Ukrainoje taip pat pražudė mažiausiai vieną žmogų ir sužeidė dešimtis, o naktinis smūgis kliudė ir Charkivą.

Volodymyras Zelenskis vakar pareiškė, kad Rusija yra pagrobusi tūkstančius Ukrainos vaikų ir dalį jų militarizuoja okupuotose teritorijose bei pačioje Rusijoje. Kyjivas skelbia susigrąžinęs apie 2 tūkst. vaikų, tačiau dar tūkstančiai lieka Rusijos kontroliuojamose teritorijose, kur yra stumiami į jaunimo struktūras ir stovyklas, skirtas naikinti jų ukrainietišką tapatybę. Rusijos okupuotame Kryme šiandien apribotas degalų pardavimas ir įvesta kuponų sistema, nes sutriko logistika ir sumažėjo benzino atsargos. AI-95 trūkumas pusiasalyje jau buvo fiksuotas anksčiau, nes didžioji dalis kuro ten vežama keliais, kuriuos pažeidžia Ukrainos smūgiai.

Maskva pastarosiomis dienomis kartu kalba apie karo pabaigą ir kartoja senas sąlygas deryboms. Vladimiras Putinas Maskvoje pasakė, kad karas artėja prie pabaigos, bet termino neįvardijo, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pakartojo, kad be Ukrainos pasitraukimo iš Donbaso nebus nei paliaubų, nei derybų. Europos saugumo diskusijoje tuo pat metu išlieka branduolinio atgrasymo klausimas: NATO Europoje remiasi JAV ir Jungtinės Karalystės arsenalais bei dalijimosi tvarka penkiose šalyse, nors ekspertai sako, kad vien daugiau galvučių karo neatgrasys.

Šveicarija namuose pralaimėjo pasaulio ledo ritulio čempionato finalą Suomijai ir pratęsė nesėkmių seriją tituliniuose mačuose. Per pastarąją parą taip pat išplito melagingas teiginys, kad Ukrainos gynybos ministro žmona įsigijo 26 mln. eurų vertės jachtą.

Volodymyras Zelenskis vakare perspėjo apie galimą plataus masto Rusijos smūgį ir paskelbė, kad šiemet apgadinta 15 Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. Kryme smogta Rusijos Juodosios jūros laivyno bazei, per ataką žuvo 15 žmonių. Lietuva skirs 4 mln. eurų saulės elektrinėms Ukrainoje.

šaltiniai: lrt.lt, vz.lt, lrytas.lt, delfi.lt, 15min.lt, tv3.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Volodymyras Zelenskis: Rusija grobia ukrainiečių vaikus ir moko juos kovoti prieš Ukrainą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužės 31 dieną pareiškė, kad Rusija yra išgabenusi tūkstančius ukrainiečių vaikų ir dalį jų militarizuoja okupuotose teritorijose bei Rusijoje. Jis nurodė, kad nuo karo pradžios į Ukrainą jau grąžinta 2 tūkst. vaikų, tačiau dar tūkstančiai lieka Rusijos kontroliuojamose vietose. Šis klausimas siejamas su Rusijos jaunimo organizacijomis ir stovyklomis vykdoma indoktrinacija, kurią Kijevas laiko bandymu užauginti kitą karo kartą.

Kodėl svarbu

Ukrainos šeimoms tai reiškia ilgalaikį vaikų atskyrimą nuo tėvų ir teisinę kovą dėl jų sugrąžinimo. Tokia militarizacija taip pat apsunkina bet kokį pokario susitaikymą, nes kalba eina ne tik apie deportaciją, bet ir apie vaikų tapatybės bei lojalumo formavimą.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Rusija naktį smogė Ukrainos miestams, yra sužeistųjų

Rusija naktį į 2026 m. birželio 1 d. smogė keliems Ukrainos miestams, o vietos pareigūnai pranešė apie sužeistuosius ir žalą gyvenamiesiems rajonams. LRT ir 15min skelbė, kad atakos buvo susietos su raketomis ir dronais, o tarp taikinių atsidūrė ir sostinė Kyjivas, kur priešlėktuvinė gynyba dirbo visą naktį. Ukrainos institucijos po smūgių vertino nuostolius ir gydė nukentėjusiuosius, todėl ankstyvą rytą dar nebuvo galutinių duomenų apie bendrą aukų skaičių.

Kodėl svarbu

Ukrainos civiliai vėl tampa tiesioginiu taikiniu naktinėse atakose, kurios verčia ligonines, gelbėtojus ir oro gynybą dirbti maksimaliai. Tokie smūgiai taip pat gali sutrikdyti elektros tiekimą, transportą ir miestų kasdienį ritmą, ypač didmiesčiuose.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Ukrainos smūgiai duoda vaisių: Kryme okupantai įveda „degalų talonus“

Okupuotame Kryme birželio 1 d. pradėtas riboti degalų pardavimas, o vietos administracija prekybos ribojimus siejo su logistikos sutrikimais ir sumažėjusiomis benzino atsargomis. LRT jau rudenį rašė, kad Kryme pirmiausia trūko AI-95 benzino, nes didžioji dalis kuro į pusiasalį gabenama keliais, kuriuos pažeidžia ukrainiečių smūgiai, todėl tiekimas tampa nepastovus. Dabar vietos gyventojai ir vežėjai turi taikytis prie kuponų sistemos, o degalų normavimas gali dar labiau apsunkinti keliones ir prekių pristatymą pusiasalyje.

Kodėl svarbu

Krymo gyventojams tai reiškia mažiau degalų kasdienėms kelionėms ir ilgesnes eiles prie kolonėlių. Logistikos įmonėms ir smulkiajam verslui tai didina pristatymo kainą ir gali stabdyti darbą, jei normavimas bus griežtinamas.

šaltiniai:tv3.lt
Politika

Kraujuojanti Rusija kalba apie karo pabaigą: ką bando išgelbėti

Maskvoje Vladimiras Putinas gegužės 29 d. vėl pareiškė, kad karas Ukrainoje artėja prie pabaigos, nors termino nenurodė ir sakė remiantis padėtimi fronte. Tą pačią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerija pakartojo, kad paliaubų ar derybų nebus, jei Kyjivas neišves karių iš Donbaso. Vakarai šiuos signalus vertina kaip bandymą laimėti laiko po didelių nuostolių fronte ir išsaugoti spaudimą Ukrainai prieš tikras derybas.

Kodėl svarbu

Ukrainos kariuomenei ir civiliams tai reiškia, kad Maskva viešai kalba apie pabaigą, bet tuo pat metu neatsisako karo tikslų. Tokia pozicija mažina tikimybę, kad artimiausiomis savaitėmis sumažės dronų smūgiai, artilerijos ugnis ir spaudimas fronto linijoje.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Ekspertas apie išaugusį NATO šalių alkį branduoliniams ginklams: jie neatgraso

LRT birželio 1-ąją paskelbė ekspertinį vertinimą apie didėjantį NATO narių susidomėjimą branduoliniais ginklais. Ekspertas pabrėžė, kad jie neatgraso nuo karo, o tik komplikuoja atgrasymo santykius. Pokalbyje priminta, kad dabar branduolinį arsenalą turi devynios valstybės, o NATO branduolinė laikysena vis dar remiasi JAV ir Jungtinės Karalystės pajėgumais bei dalijimosi schema penkiose Europos šalyse. Ekspertas naujas diskusijas sieja su Rusijos keliama grėsme, tačiau sako, kad platesnis užtaisų dislokavimas Europoje nebūtų veiksmingas atsakas. Todėl Aljansui teks spręsti, kaip stiprinti gynybą neplečiant branduolinės priklausomybės.

Kodėl svarbu

NATO rytinio sparno šalims, įskaitant Lietuvą, šios diskusijos tiesiogiai veikia saugumo planavimą. Jei Aljansas pasirinktų daugiau branduolinės laikysenos Europoje, didėtų politinė įtampa ir rizika, kad gynybos klausimai bus sprendžiami dar arčiau Rusijos pasienio.

šaltiniai:lrt.lt
Politika

Šią savaitę: rinkimai Armėnijoje, LSDP apie koaliciją, Ukrainos premjerė Vilniuje, LRT pataisos, „Michelin“ žvaigždutės

Lietuvos socialdemokratų partijos vadovybė birželio 1-ąją sostinėje aiškino, ar partija liks valdžioje kartu su „Nemuno aušra“, kai tarp partnerių kaupiasi ginčas dėl balsavimo Seime ir ministrų portfelių. LRT taip pat skelbia, kad Seimo Kultūros komitetas tęsia LRT įstatymo pataisų svarstymą. Projekte numatomi nauji transliuotojo valdymo organai ir didesnė taryba. Tuo pat metu Vilniuje viešėjo Ukrainos ministrė pirmininkė, todėl darbotvarkėje susikirto vidaus koalicijos derybos, viešojo transliuotojo ateitis ir karo Ukrainoje tema.

Kodėl svarbu

Dėl šių sprendimų tiesiogiai priklausys, ar valdančioji dauguma išlaikys balsų persvarą Seime ir ar LRT valdymas bus pertvarkytas pagal naują modelį. Ukrainos premjerės vizitas sustiprina Vilniaus vaidmenį regione, nes nuo susitikimų su Lietuvos pareigūnais priklauso politinė ir praktinė parama Kyjivui.

šaltiniai:vz.lt

Pasaulis

Santrauka

Izraelio smūgis Libane per pastarąją parą nusinešė aštuonias gyvybes, o Beirutas tai pavadino šiurkščia Izraelio agresija. Libano prezidentas pareiškė, kad šalis pietuose patiria didelį karinį spaudimą. Izraelio gynybos ministras perspėjo, kad jei „Hezbollah“ nesiliaus atakavusi, Beirute taikos nebus.

Kuveitas šiandien pranešė, kad jo oro gynyba numušė kelias raketas ir dronus virš šalies oro erdvės. JAV kariuomenė smogė Irano radarų ir dronų valdymo objektams pietų Irane, įskaitant taikinius Goruke ir Kešmo saloje. CENTCOM nurodė, kad smūgiai buvo savigyna po to, kai Iranas numušė JAV bepiločio MQ-1 aparatą. Irano Revoliucinė gvardija paskelbė smogusi bazei, kurią JAV pajėgos naudojo atakoms prieš Iraną.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmadienį pareiškė neatsistatydinsiantis, todėl Teherano vadovybė kare, prasidėjusiame vasario 28-ąją, nesikeičia. Derybos Katare dėl Hormūzo sąsiaurio, laivybos ir galimo JAV pajėgų išvedimo lieka įstrigusios, o užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šeštadienį pasakė, kad branduolinių derybų su Vašingtonu nevyksta. JAV ir Irano kariniai smūgiai dar labiau užtemdė keliomis dienomis anksčiau aptartą galimą paliaubų pratęsimą.

Naftos kainos pasaulio rinkose šoktelėjo 6,5 proc., investuotojams vertinant grėsmę tiekimui Persijos įlankos maršrutuose. Okupuotame Vakarų Krante sekmadienį prie Guš Eciono sankryžos automobilis partrenkė Izraelio civilius ir sužeidė dvi paaugles, o palestiniečių sveikatos ministerija žuvusį įtariamąjį įvardijo kaip 31 metų Amjadą Jawadą Abdelį Fattahą Natshehą.

Irano Revoliucinė gvardija po Izraelio smūgių Libane pagrasino atverti „naujus frontus“, o su „Hezbollah“ siejamas šaltinis nurodė, kad grupuotė nėra įsipareigojusi nutraukti atakų Izraelio šiaurėje. Libano pietuose, Tiro mieste, per Izraelio smūgį apgadinta ligoninė, o Jungtinės Tautos paragino laikytis paliaubų ir išreiškė didelį susirūpinimą dėl padėties šalyje.

šaltiniai: delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, lrt.lt, tv3.lt, vz.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Kuveitas pranešė apie priešiškas atakas raketomis ir dronais

Kuveito kariuomenė 2026 m. birželio 1 d. rytą pranešė, kad šalies oro gynyba perėmė kelis raketų ir dronų taikinius virš Kuveito oro erdvės. Tuo pat metu JAV nurodė bombardavusios Irano radarų ir dronų objektus po amerikietiško drono numušimo, o Teheranas pareiškė surengęs atsakomąjį smūgį regione. Kuveitas yra jautrus taikinys dėl JAV pajėgų bazės Ali al Saleme ir dėl to, kad šalies oro erdvė yra arti Persijos įlankos karo veiksmų zonos.

Kodėl svarbu

Kuveito oro gynybos mobilizacija kelia riziką JAV kariams bazėje Ali al Saleme ir civilinei aviacijai regione, kuriame bet koks naujas smūgis gali sutrikdyti skrydžius ir griežtinti saugumo režimą. Naftos rinkoms tai reiškia papildomą kainų šuolio ir tiekimo trikdžių riziką, nes Persijos įlankos saugumas tiesiogiai veikia eksporto maršrutus.

Politika

Irano karas. Irano prezidentas nežada atsistatydinti

Teherane pirmadienį, 2026 m. birželio 1 d., prezidentas Masudas Pezeškianas pareiškė neketinantis atsistatydinti, nors karas su JAV ir Izraeliu tęsiasi nuo vasario 28 d. Irano derybininkai pastarosiomis dienomis Katare aptarė galimą konflikto užbaigimo mechanizmą, o Vašingtonas ir Teheranas vis dar nesutaria dėl Hormūzo sąsiaurio, laivybos ir JAV pajėgų pasitraukimo iš regiono. Prezidento atsisakymas trauktis rodo, kad Iranas į derybas eis su ta pačia valdžia, bet be aiškaus susitarimo dėl paliaubų dar gali užsitęsti kovos ir spaudimas regiono transporto bei energetikos maršrutams.

Kodėl svarbu

Persijos įlankos laivybos bendrovės ir naftos pirkėjai tebėra priklausomi nuo sprendimo dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį vyksta svarbi dalis regiono energijos eksporto. Jei derybos užstrigs, kainų šuoliai ir draudimo įmokos gali smogti Europos kuro rinkai bei prekių tiekimui.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Irano užsienio reikalų ministerija: derybos su JAV dėl branduolinės programos nevyksta

Irano užsienio reikalų ministras Abasas Aragčis gegužės 31 d. pareiškė, kad su Jungtinėmis Valstijomis nevyksta jokios derybos dėl branduolinės programos, nors Vašingtonas prieš kelias dienas kalbėjo apie laikiną susitarimą dėl naujo pokalbių raundo. Toks pareiškimas nuskambėjo po gegužės 28 d. pranešimų, kad JAV ir Irano derybininkai buvo priartėję prie 60 dienų paliaubų pratęsimo ir naujų branduolinių derybų, bet Teheranas to viešai nepatvirtino. Anot Aragčio, branduolinis klausimas gali būti svarstomas tik vėlesnėse derybų stadijose, o dabar abi pusės lieka įstrigusios dėl pasitikėjimo stokos ir JAV sąlygų.

Kodėl svarbu

Derybų pauzė palieka nuo branduolinės krizės priklausomas naftos rinkas ir Artimųjų Rytų saugumo situaciją be aiškaus grafiko. Jei kanalai tarp Vašingtono ir Teherano lieka uždaryti, kyla didesnė naujų sankcijų, atsakomųjų veiksmų ir regioninio karo rizika.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Irano gvardija sako smogusi JAV naudotai bazei

Irano Revoliucinė gvardija birželio 1 d. paskelbė smogusi bazinei infrastruktūrai, kuria JAV kariuomenė naudojosi atakoms prieš Iraną. LRT nurodė, kad Vašingtonas prieš tai smogė Irano radiolokatoriams ir dronų valdymo objektams, o Teheranas po to sustabdė derybas su JAV. Tai reiškia, kad kariniai veiksmai dabar tiesiogiai persipina su politiniu kanalu, kuriame dar neseniai buvo aptarinėjamos paliaubos.

Kodėl svarbu

Persijos įlankos valstybės dabar atsiduria arčiau platesnio karinio konflikto, nes toje pačioje erdvėje veikia JAV bazės, Irano raketų pajėgos ir svarbūs jūrų maršrutai. Bet koks naujas smūgis gali paveikti naftos tiekimą per Hormūzo sąsiaurį ir sustabdyti jau ir taip trapias derybas dėl paliaubų.

šaltiniai:15min.lt
Politika

JAV smogė Irano radiolokatoriams ir dronų valdymo objektams

JAV kariuomenė savaitgalį pietų Irane smogė radiolokatorių ir dronų valdymo objektams Goruke ir Kešmo saloje, pranešė CENTCOM, o Vašingtonas šiuos veiksmus pavadino savigynos smūgiais. Tai jau trečia tokia operacija per kiek daugiau nei savaitę, o ji įvyko po to, kai Iranas numušė amerikiečių droną MQ-1. Po smūgių Irano Revoliucinė gvardija pareiškė taikiusįsi į JAV naudojamą oro bazę, iš kurios, jos teigimu, buvo surengta ataka.

Kodėl svarbu

Įtampa aplink Hormūzo sąsiaurį dar labiau kelia riziką naftos tiekimui, nes šiuo keliu eina gyvybiškai svarbūs pasaulinės prekybos srautai. Bet koks platesnis JAV ir Irano susidūrimas gali greitai paveikti kuro kainas ir sustabdyti derybas dėl Irano branduolinės programos.

šaltiniai:lrt.lt15min.lt
Politika

Izraelio pareigūnai: per išpuolį automobiliu sužeisti du žmonės, įtariamasis nukautas

Sekmadienį okupuotame Vakarų Krante, Guš Eciono sankryžos rajone, automobilis rėžėsi į Izraelio civilių grupę ir sužeidė dvi paaugles, pranešė Izraelio pareigūnai. Vienai 17 metų merginai nustatytos sunkios galūnių traumos, o 15 metų mergaitei sužeistas veidas; abi nugabentos į ligoninę Jeruzalėje. Izraelio kariuomenė rajone įrengė kelio užtvaras, o palestiniečių sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad per šį incidentą žuvo 31 metų Amjadas Jawadas Abdel Fattahas Natsheh.

Kodėl svarbu

Dvi sužeistos paauglės dabar gydomos Jeruzalėje, o užtvaros Guš Eciono rajone gali trikdyti judėjimą tarp pietinio Vakarų Kranto gyvenviečių ir aplinkinių kelių. Palestiniečių ir Izraelio institucijų pateikti skirtingi duomenys apie užpuoliko žūtį rodo, kad dėl šio įvykio dar gali vykti ginčas dėl atsakomybės ir įvykių eigos.

šaltiniai:15min.lt