Pereiti prie turinio

2026 m. gegužės 21 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Žemės ūkio ministerija vakar pranešė, kad Europos Komisija patvirtino iki 100 mln. eurų lengvatinių paskolų schemą ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Valstybės valdomas ILTE teiks iki 2 mln. eurų paskolas iki 10 metų laikotarpiui, o lėšos bus skirtos žalesnėms investicijoms ir rinkoje finansavimo negaunantiems ūkiams.

Gitanas Nausėda trečiadienio oro pavojaus signalą Vilniaus regione susiejo su iš Baltarusijos įskridusiu kariniu dronu, kuris judėjo sostinės link ir dingo iš radarų. Prezidentas sakė, kad oro pavojaus sistema suveikė, tačiau incidentas atskleidė institucijų ir gyventojų reakcijos spragas, o kariuomenė patvirtino, kad buvo pakelti NATO naikintuvai. Dėl pavojaus dalis prekybos tinklo „Maxima“ laikinai sustabdė 18 parduotuvių darbą.

Kauno apygardos teismo nuosprendis Gediminui Filipavičiui dėl seksualinių nusikaltimų prieš dvi moteris ketvirtadienį įsiteisėjo, nes per terminą nebuvo pateikta apeliacijų. Ši bausmė pridėta prie ankstesnės 20 metų laisvės atėmimo bausmės už mergaitės pagrobimą, o byloje taip pat nagrinėtas neteisėtas laisvės atėmimas ir kiti nusikaltimai, susiję su garažais Kaune. Buvęs kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir nubaustas 20 tūkst. eurų bauda.

Technologijų ir visuomenės naujienose Vytenis Buzas sakė, kad „NanoAvionics“ dabar gamina 30 kilogramų klasės palydovus ir ruošia 60 bei 120 kilogramų modelius, o tarp klientų jau yra NASA. Vilniuje veikianti „Light Conversion“ plečiasi po 47,3 mln. eurų projektui suteikto stambaus projekto statuso, o naujas 13 tūkst. kvadratinių metrų centras padidins gamybą iki 2700 lazerinių sistemų per metus. Viešojoje erdvėje dėmesio sulaukė ir vienerių metų lietuvės mirtis šeimos atostogų Egipte bei pranešimai apie skubiai ieškomus specialistus, kuriems siūlomas 1000 eurų mėnesinis priedas prie algos.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras vakare teigė, kad kol kas nėra duomenų, jog virš Lietuvos fiksuotas dronas buvo provokacija. Tuo metu dalyje šalies antrą dieną iš eilės buvo skelbiamas oro pavojus, o kariuomenė ir oro pajėgos pabrėžė būtinybę derinti saugumo priemones su gyventojų kasdieniu gyvenimu.

šaltiniai: tv3.lt, vz.lt, delfi.lt, lrytas.lt, lrt.lt, 15min.lt

Svarbiausios istorijos
Ekonomika

Premjerė: sunkumus patiriantiems ūkininkams – 100 mln. eurų lengvatinių paskolų per ILTE

Gegužės 20 d. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad Europos Komisija patvirtino iki 100 mln. eurų vertės lengvatinių paskolų schemą ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms, o lėšas administruos nacionalinis plėtros bankas ILTE. Pagal sąlygas vienas gavėjas galės pasiskolinti iki 2 mln. eurų ir grąžinti paskolą per iki 10 metų, o priemonė skirta tiems, kurie investuoja į žalesnį ūkininkavimą ir susiduria su finansavimo stygiumi. Paskolos turėtų būti pradėtos teikti gegužės pirmoje pusėje, todėl paraiškas žemdirbiai jau gali rengti dabar.

Kodėl svarbu

Paskola gali tapti pagrindiniu likvidumo šaltiniu ūkiams, kuriems pavasario darbams trūko apyvartinių lėšų arba kurie dėl prastesnių finansinių rodiklių negavo komercinių bankų finansavimo. Didžiausią naudą ji gali duoti žemės ūkio įmonėms, planuojančioms technikos, sandėliavimo ar gamybos modernizavimą, nes grąžinimo terminas siekia iki 10 metų.

šaltiniai:delfi.lt
Technologijos

Pirmojo lietuviško palydovo kūrėjas V. Buzas: „Nebijokite pradėti anksčiau, nei jaučiatės visiškai pasiruošę“

Vytenis Buzas LRT pokalbyje priminė, kad „NanoAvionics“ šiandien kuria 30 kilogramų klasės palydovus ir jau rengia 60 ir 120 kilogramų modelius. Jis sakė, kad pirmasis lietuviškas palydovas „Lituanica Sat-1“ buvo vienų metų ir pusantros metų trukusio darbo rezultatas, o projektas išaugo į įmonę, kuri dabar turi NASA kaip klientę. Buzas pabrėžė, kad ankstyvas startas ir klaidų neišvengimas jam buvo svarbesni už visišką pasirengimą, todėl ateinantis etapas bus susijęs su didesniais palydovais ir platesne rinka.

Kodėl svarbu

Palydovų sektoriuje Lietuvos įmonė jau dirba su didesniais užsakymais ir sudėtingesniais kroviniais, todėl tai atveria daugiau darbo inžinieriams, gamybos tiekėjams ir mokslo projektams. Jei „NanoAvionika“ sėkmingai pereis prie 60 ir 120 kilogramų palydovų, Lietuvos kosmoso pramonė galės konkuruoti aukštesnėje techninėje pakopoje.

šaltiniai:delfi.lt
Kriminalai

Įsiteisėjo Filipavičiui paskelbtas nuosprendis dėl seksualinės prievartos prieš moteris

Kauno apygardos teismo nuosprendis Gedimino Filipavičiaus byloje įsiteisėjo 2026 m. gegužės 21 d., nes nei prokuratūra, nei gynyba jo neapskundė per nustatytą terminą. Šioje neviešoje byloje jis buvo pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš dvi moteris, o teismas jam skyrė laisvės atėmimą, skirtą greta ankstesnės 20 metų bausmės už mergaitės pagrobimą. Naujoje byloje nagrinėta ir tai, kad moterys buvo laikomos garažuose Kaune, o kaltinimai apėmė ir neteisėtą laisvės atėmimą bei kitus nusikaltimus, todėl Filipavičius toliau liks kalėjime.

Kodėl svarbu

Dvi nukentėjusiosios gauna galutinį teismo sprendimą byloje, kuri buvo nagrinėjama už uždarų durų. Tai reiškia, kad šalia jau paskirtos 20 metų bausmės Filipavičius lieka nuteistas ir už nusikaltimus prieš suaugusias moteris, o valstybė nebeturi procesinės galimybės ginčyti šio nuosprendžio šioje instancijoje.

šaltiniai:lrt.ltdelfi.lt
Politika

Gitanas Nausėda: Lietuvos oro erdvę pažeidė galimai du dronai

Prezidentas Gitanas Nausėda gegužės 20 d. įvykusį oro pavojaus incidentą Vilniaus apskrityje sieja su kariniu dronu, kuris iš Baltarusijos kirto Lietuvos sieną ir artėjo prie sostinės, kol dingo iš radarų. Jo teigimu, perspėjimo sistema suveikė, tačiau paaiškėjo, kad daliai institucijų ir gyventojų trūko aiškių veiksmų priedangose ir viešose vietose. Prezidentas sako, kad tokie įskridimai artimiausiu metu kartosis dažniau, todėl reikia stiprinti antidronines priemones ir geriau parengti civilinės saugos grandį.

Kodėl svarbu

Vilniaus apskrities gyventojams tai reiškia realesnę oro pavojaus signalų ir evakuacijos priedangų paklausą, o ne tik kariuomenės klausimą. Savivaldybėms ir viešosioms įstaigoms teks greičiau sutvarkyti perspėjimo, priedangų ir žmonių nukreipimo tvarką.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Seimas spręs dėl draudimo į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu

Seimas gegužės 19 dieną nusprendė iš naujo svarstyti prezidento Gitano Nausėdos vetuotą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo redakciją, kuri būtų leidusi į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jei tai neprieštarauja nacionaliniam saugumui. Prezidentas vetuodamas teigė, kad toks įrašas kertasi su Konstitucijoje įtvirtintu visišku masinio naikinimo ginklų draudimu ir kad išimtis prieštarautų esamam teisiniam režimui. Jei Seimas veto atmestų, įstatymo priėmimas būtų laikomas žalią šviesą suteikiančiu uosto režimo pakeitimui, tačiau tam dar reikėtų galutinio balsavimo parlamente.

Kodėl svarbu

Uosto operatoriams ir laivybos bendrovėms sprendimas nulems, ar į Klaipėdą galės skambinti griežčiau saugomi sąjungininkų karo laivai ir kokios patikros bus taikomos prie įplaukos. Klausimas taip pat parodys, ar Seimas rinksis siaurą saugumo išimtį, ar paliks galiojančią visiško draudimo interpretaciją, kuri svarbi Lietuvos konstituciniam reguliavimui.

šaltiniai:tv3.lt
Technologijos

Unikali lietuvių lazerių technologija tiesia kelią į kvantinių technologijų sritį

2026 m. balandžio 22 d. Vilniuje „Light Conversion“ gavo stambaus investicinio projekto statusą 47,3 mln. eurų vertės plėtrai, kuri leis įmonei pastatyti 13 tūkst. kv. m gamybos ir mokslinių tyrimų centrą. Įmonė iki 2,7 tūkst. padidins lazerinių sistemų gamybą per metus, o šie sprendimai jau dabar naudojami tarptautiniuose mokslo ir pramonės projektuose, įskaitant dalelių greitintuvus ir kvantines sistemas. Lietuvos kvantinių technologijų gairės pabrėžia, kad šalies lazerių, fotonikos ir IT bazė gali tapti pagrindu kvantinių technologijų plėtrai, todėl plėtra Vilniuje sustiprina ir būsimas tiekimo grandines, ir tyrimų pajėgumus.

Kodėl svarbu

Lazerinių sistemų paklausą didins mokslinių laboratorijų, dalelių greitintuvų ir kvantinių ryšių kūrėjai, kuriems reikia itin tikslių šviesos šaltinių. Didesnė gamyba Vilniuje reiškia daugiau vietinių komponentų ir mažesnę priklausomybę nuo importo pažangiose technologijose.

šaltiniai:vz.lt

Europa

Santrauka

Kyjivas šiandien pareiškė esantis pasirengęs deryboms artimiausiomis savaitėmis, nors Volodymyras Zelenskis skubiai sušaukė pasitarimą dėl atsako Rusijai ir Baltarusijai. Zelenskis taip pat sakė, kad Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai privertė Rusiją mažinti naftos perdirbimą ir lėtinti gavybos plėtrą. Pasak jo, Rusijos biudžeto deficitas per pirmus penkis 2026 metų mėnesius smarkiai viršijo planą dėl žalos energetikos infrastruktūrai ir silpnesnių eksporto pajamų.

Ukrainos 15-oji artilerijos žvalgybos brigada vakar paskelbė vaizdą, kuriame po smūgio prie fronto linijos dega rusų oro gynybos sistema „Buk-M2“. Po šio smūgio paleidimo įrenginys ir radaro modulis tapo netinkami naudoti. Zelenskis dar pareiškė, kad Ukraina smogė Rusijos FSB būstinei ir per vieną operaciją nukovė apie 100 Rusijos karių. Jis taip pat perspėjo apie naują Rusijos puolimą, o kariniai analitikai nurodo, kad Rusijos pajėgos baigia pasirengimą miesto šturmui.

Berlynas vakar sutarė siekti 40 proc. KNDS akcijų paketo prieš birželį planuojamą Prancūzijos ir Vokietijos ginklų gamintojos biržos debiutą. KNDS gamina tankus „Leopard 2“, o Vokietija siekia lygybės su Prancūzija, kuri taip pat valdytų 40 proc. akcijų. Briuselis vakar perspėjo, kad ES vėjo energetikos plėtra tebėra per lėta 2030 metų tikslams dėl leidimų vilkinimo, tinklų kliūčių ir įtemptų tiekimo grandinių. Europoje taip pat sparčiai daugėja lytiškai plintančių infekcijų, o pietų Italijoje, Neapolyje, supurtė žemės drebėjimas.

Lenkija šiandien pareikalavo Izraelio atsiprašymo po to, kai nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras paskelbė vaizdo įrašą su surakintais ir ant kelių laikomais Gazos flotilės aktyvistais. Izraelis pradėjo šimtų sulaikytų aktyvistų deportavimo procedūras Ašdodo uoste, o Benjaminas Netanyahu nurodė juos išsiųsti kuo greičiau. Estija šiandien pareiškė, kad Rusijos nota dėl Baltijos regiono yra grėsmė visam NATO aljansui. Prancūzijos teismas taip pat pripažino „Air France“ ir „Airbus“ kaltais dėl aviakatastrofos, per kurią žuvo 228 žmonės.

Volodymyras Zelenskis vakare perspėjo dėl galimų provokacijų iš Baltarusijos krypties ir pareiškė, kad žvalgyba nustatė konkrečias grėsmes. Ukraina taip pat paskelbė sunaikinusi Rusijos FSB būstinę okupuotoje Chersono srityje, o per Rusijos ataką Dnipre sužeista 14 žmonių.

šaltiniai: vz.lt, lrytas.lt, lrt.lt, 15min.lt, delfi.lt, tv3.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Rusijos kariuomenė atakavo Dniprą: sužeisti penki žmonės

2026 m. gegužės 17 d. naktį Rusijos pajėgos dronais smogė Dniprui, o per ataką buvo sužeisti trys žmonės ir mieste kilo gaisrų. Dnipropetrovsko srities karinė administracija nurodė, kad taikytasi į miesto objektus, o ši ataka įvyko po kelių pastarųjų parų intensyvių smūgių regionui. Po smūgio vietos tarnybos vertino nuostolius ir gesino gaisrus, o sužeistiesiems buvo suteikta pagalba ligoninėje.

Kodėl svarbu

Dnipro civiliai ir miesto infrastruktūra lieka nuolatiniame pavojuje, nes atakos vienu metu sužeidžia žmones ir trikdo įprastą miesto darbą. Kiekvienas naujas smūgis verčia ligonines, gelbėtojus ir savivaldą nukreipti resursus nuo kasdienės veiklos į padarinių likvidavimą.

šaltiniai:15min.lt
Energija

Vėjo energetika ES: norint pavyti ambicingą viziją, jėgainės turėtų dygti kaip grybai

Europos Komisija gegužės 20 d. Briuselyje pristatė naują vėjo energetikos plėtros vertinimą, kuriame nurodė, kad Europos Sąjungai iki 2030 metų reikės gerokai spartesnio pajėgumų augimo, nei matyti dabar. Dokumente pabrėžiama, kad leidimų trukmė, tinklų pajėgumas ir tiekimo grandinių ribotumai stabdo projektus, nors vėjo energetika jau yra vienas pigiausių naujos elektros šaltinių. Komisija taip pat ragina valstybes nares šiemet paspartinti konkursus ir tinklų prijungimus, nes priešingu atveju ambicingi 2030 metų tikslai liks nepasiekiami.

Kodėl svarbu

Jei plėtra stringa, elektros kainų mažėjimas namų ūkiams ir pramonei bus lėtesnis, o importo priklausomybė nuo išorinių tiekėjų išliks didesnė. Didesnė įtampa tinkluose ir vėluojantys projektai taip pat reiškia, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių planuojamos investicijos į naujus parkus gali nusikelti.

šaltiniai:vz.lt
Politika

Karas Ukrainoje. Po Ukrainos smūgių – galingas efektas Rusijoje

Volodymyras Zelenskis gegužės 19 d. pareiškė, kad Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai privertė Rusiją mažinti naftos perdirbimą ir stabdyti gręžinius, o tai jau smogia šalies biudžeto pajamoms. Jis teigė, kad Rusijos biudžeto deficitas per pirmuosius penkis 2026 m. mėnesius buvo gerokai didesnis nei planuota, ir siejo tai su smūgiais naftos infrastruktūrai bei mažėjančiomis eksporto pajamomis. Kyjivas tikisi tęsti atakas prieš energetikos ir karinius taikinius Rusijos gilumoje, kol Maskvai didės spaudimas finansuoti karą.

Kodėl svarbu

Rusijos naftos sektoriaus pajamos tiesiogiai veikia karo finansavimą, todėl mažesnis perdirbimas ir silpnesnės eksporto įplaukos mažina Maskvos galimybes dengti biudžeto skylę. Ukrainos kariuomenei tai reiškia didesnį svertą prieš karo ekonomiką, o Europos rinkoms — papildomą degalų kainų ir tiekimo svyravimų riziką.

šaltiniai:lrytas.lt
Ekonomika

Šaltiniai: Vokietijos valstybė siekia įsigyti 40 proc. ginklų gamintojo KNDS akcijų

2026 m. gegužės 20 d. Vokietijos federalinė vyriausybė nusprendė siekti 40 proc. akcijų Prancūzijos ir Vokietijos ginklų gamintojo KNDS, kai grupė planuoja biržos kotiruotę birželį. Įmonė valdo tankų gamybą ir yra žinoma kaip „Leopard 2“ kūrėja, o Berlynas tokiu žingsniu nori išlaikyti tokį patį svorį kaip Prancūzija, kuri irgi turi 40 proc. dalį. Sandoris aptariamas tuo metu, kai Vokietija ir kitos Europos valstybės smarkiai didina gynybos užsakymus ir siekia daugiau įtakos strateginei pramonės grandinei.

Kodėl svarbu

KNDS sprendimas gali nulemti, kas valdys vieną svarbiausių Europos sausumos ginkluotės gamintojų po viešo akcijų platinimo. Tai tiesiogiai svarbu Vokietijos ir Prancūzijos kariuomenių tiekimui, nes nuo bendrovės gamybos priklauso tankų ir šaudmenų užsakymai, kurių apimtys dabar auga.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Ukrainos pajėgos sunaikino rusų oro gynybos sistemą „Buk-M2“

Gegužės 20 d. Ukrainos 15-oji artilerijos žvalgybos brigada paskelbė vaizdo įrašą, kuriame priekinėje linijoje užfiksuotas rusų „Buk-M2“ kompleksas, vėliau visiškai sudegęs po smūgio. Kompleksas yra vienas iš pagrindinių Rusijos vidutinio nuotolio oro gynybos ginklų, o jo radiolokacinė ir raketinė dalys buvo sunaikintos kartu su pusiausvyros užtikrinimo įranga. Brigados pateikta medžiaga rodo, kad ukrainiečiai taikėsi į techniką dar tada, kai ji buvo matoma iš žvalgybos dronų, ir smūgį suderino su artilerijos ugnimi.

Kodėl svarbu

Rusijos oro gynybos priemonių netektis atveria daugiau erdvės ukrainiečių dronams ir tiksliems smūgiams į sandėlius, artileriją bei vadavietes. Prie fronto veikiantys Rusijos daliniai dėl to turi mažiau apsaugos nuo atakų iš oro ir turi perkelti kitą techniką į vietą, kur ji tampa nauju taikiniu.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Lenkija reikalauja Izraelio atsiprašymo

Lenkija kartu su Belgija ir Kanada gegužės 21 d. pasmerkė Izraelio nacionalinio saugumo ministro Itamaro Ben Gviro vaizdo įrašą, kuriame į Ašdodo uostą atgabenti „Global Sumud Flotilla“ aktyvistai matomi klūpantys surištomis rankomis. Izraelio pareigūnai trečiadienį pradėjo sulaikyti šimtus flotilės dalyvių po to, kai jūroje perėmė jų laivus, o pagal žmogaus teisių grupės „Adalah“ informaciją kai kurie aktyvistai jau buvo nugabenti į uostą. Premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad toks elgesys neatitinka Izraelio vertybių, ir nurodė kuo greičiau deportuoti sulaikytuosius.

Kodėl svarbu

Flotilėje buvo kelių valstybių piliečių, todėl byla pereina į konsulinių ir diplomatinių santykių lygmenį, o ne lieka tik Izraelio vidaus saugumo klausimu. Artimiausios pasekmės bus sprendimai dėl aktyvistų sulaikymo sąlygų, jų paleidimo ir galimų ambasadorių iškvietimų.

šaltiniai:delfi.lt

Pasaulis

Santrauka

Rusijos centrinis bankas iki gegužės 1-osios sumažino aukso atsargas iki 73,9 mln. uncijų – tai žemiausias lygis nuo 2022 metų vasario. Nuo metų pradžios Maskva pardavė 900 tūkst. uncijų aukso, o „Bloomberg“ vertinimu, tai galėjo atnešti daugiau kaip 4 mlrd. dolerių. Tuo pat metu Vladimiras Putinas iš Pekino išvyko negavęs nei didelės naujos Kinijos ekonominės paramos, nei galutinio susitarimo dėl dujotiekio į Sibirą ir Kiniją.

Donaldas Trumpas vakar pareiškė, kad JAV stabdo planuotą smūgį Iranui, kol tęsiasi derybos dėl karo pabaigos. Benjaminas Netanyahu laikosi griežtesnės linijos ir reikalauja, kad Iranas perduotų prisodrintą uraną bei kitą branduolinę infrastruktūrą. Per pastarąją parą rinkos taip pat sutelkė dėmesį į Hormūzo sąsiaurį, nes bet koks sutrikimas ten paveiktų pasaulinius naftos ir laivybos srautus. Iranas šiandien įvykdė dar dvi egzekucijas, susietas su protestų byla.

Kinija šiandien apkaltino Vašingtoną naudojant sankcijas ir teismus spaudimui prieš Kubą po to, kai JAV šią savaitę pateikė kaltinimus 94 metų buvusiam Kubos prezidentui Rauliui Castro dėl 1996 metų dviejų Majamyje registruotų lėktuvų numušimo. Trumpas šią savaitę pavadino Kubą terorizmą remiančia valstybe, o lėktuvnešis „Nimitz“ atvyko į Karibų jūrą. JAV generalinis prokuroras taip pat pareiškė, kad Vašingtonas tikisi Raulį Castro galiausiai matyti JAV kalėjime.

Lietuva vakar išsiuntė oro pavojaus pranešimus Vilniaus ir rytinių rajonų gyventojams po drono pastebėjimo prie Baltarusijos sienos. NATO naikintuvai buvo pakelti į orą, o panašūs dronų incidentai šią savaitę fiksuoti Latvijoje ir Estijoje, kur vieną aparatą numušė iš Šiaulių bazės veikęs NATO orlaivis. JAV trys žmonės mirė po kontakto su kol kas nenustatyta medžiaga.

šaltiniai: delfi.lt, vz.lt, 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Kinija neskuba gelbėti Rusijos – Xi Jinpingas nedavė Putinui to, ko jis norėjo

Vladimiras Putinas gegužės 20–21 dienomis Pekine bandė iš Xi Jinpingo išsiderėti didesnę Kinijos paramą Rusijos ekonomikai, bet gavo tik bendrus pažadus stiprinti bendradarbiavimą, be naujų viešų sprendimų dėl didelių finansinių ar energetinių paketų. Kremlius prieš vizitą į delegaciją įtraukė „Gazprom“ ir „Rosneft“ vadovus, o Kinijos pusė daugiausia kalbėjo apie prekybą, diplomatiją ir regioninį stabilumą, o ne apie tiesioginį Rusijos gelbėjimą sankcijų sąlygomis. Tai rodo, kad Pekinas laiko Maskvą svarbia partnere, bet vengia žingsnių, kurie galėtų tiesiogiai sukelti naują Vakarų spaudimą Kinijos bankams ir bendrovėms.

Kodėl svarbu

Rusijos biudžetas ir energetikos bendrovės nuo to priklauso, ar Pekinas atvers platesnius atsiskaitymo kanalus ir padidins pirkimus, nes nuo to tiesiogiai priklauso pinigų srautas į Maskvą. Europos šalims tai svarbu ir dėl sankcijų režimo, ir dėl rizikos, kad Kinijos įmonės toliau padės Rusijai apeiti ribojimus, bet nedarys to taip atvirai, kad prisiimtų didelę politinę kainą.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Kinija: JAV „švaistosi sankcijų ir teismų lazda“ prieš Kubą

Pekinas gegužės 21-ąją apkaltino Vašingtoną prieš Kubą naudojant sankcijas ir teismus kaip spaudimo priemonę po to, kai JAV šią savaitę pateikė kaltinimus 94 metų buvusiam Kubos prezidentui Rauliui Castro dėl 1996 metų incidento, kai buvo numušti du iš Majamio skridę lėktuvai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį Kubą pavadino „nevaldoma valstybe“, o valstybės sekretorius Marco Rubio pasiūlė 100 mln. dolerių paramą ir dėl elektros, maisto bei kuro trūkumo apkaltino Havanos valdžią. Kinijos užsienio reikalų ministerija tą pačią dieną pakartojo, kad JAV elgesys su Kuba yra nepriimtinas, o foną formuoja stiprėjanti JAV spaudimo kampanija prieš salą ir auganti Karibų saugumo įtampa.

Kodėl svarbu

Kubos gyventojams tai reiškia dar didesnį spaudimą šalies ekonomikai, kuri jau susiduria su elektros, maisto ir kuro stygiumi. Vašingtono ir Pekino ginčas dėl Kubos taip pat didina diplomatinę įtampą Karibų regione, kur JAV rodo daugiau karinės ir politinės galios.

šaltiniai:15min.lt
Ekonomika

Rusija rekordiniu greičiu išparduoda savo aukso atsargas

Rusijos centrinis bankas iki gegužės 1 dienos sumažino aukso atsargas iki 73,9 mln. uncijų, rodo gegužės 20 dieną paskelbti duomenys, o nuo metų pradžios parduota 900 tūkst. uncijų. Tai yra žemiausias lygis nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, ir pagal „Bloomberg“ skaičiavimus pardavimai galėjo atnešti daugiau kaip 4 mlrd. JAV dolerių. Maskva auksą naudoja kaip likvidų rezervą, kai jai spaudžia sankcijos, užšaldytas turtas ir silpnesnės pajamos iš energijos eksporto.

Kodėl svarbu

Rusijos biudžetui tai reiškia mažesnę finansinę pagalvę, kai reikia dengti karo išlaidas ir palaikyti valiutos likvidumą. Aukso pardavimai taip pat gali paveikti tarptautinę rinką, nes didesnė pasiūla spaudžia kainą ir keičia centrinių bankų elgesį su rezervais.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Trumpo šešėlis Senate: respublikonai atsargiai kalba apie dronų incidentus Baltijos šalyse

Gegužės 20 dieną Lietuvos kariuomenė dėl netoli sienos su Baltarusija pastebėto drono išsiuntė oro pavojaus pranešimus Vilniaus ir kitų rytinių apskričių gyventojams, o NATO oro policijos naikintuvai buvo pakelti į orą. Panašūs incidentai šią savaitę fiksuoti Latvijoje ir Estijoje, o vienas į Estiją įskridęs aparatas buvo numuštas NATO misijos orlaivio iš Šiaulių bazės. Seime ir Briuselyje tai verčia skubinti oro gynybos stiprinimą, nes pareigūnai vis dar aiškinasi, ar dronai nukrito Lietuvoje, ar pasitraukė už sienos.

Kodėl svarbu

Rytinių Lietuvos rajonų gyventojams tai reiškia dažnesnius įspėjimus, priedangų patikrinimus ir didesnę oro erdvės stebėseną prie sienos su Baltarusija. NATO partneriams Baltijos regione tai tampa praktiniu oro gynybos testu, nes į incidentus tenka reaguoti ne valandomis, o minutėmis.

šaltiniai:lrt.lt
Politika

Irano karas. Trumpas ir Netanyahu susikirto

2026 m. gegužės 19 d. Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV kol kas nebetęs planuoto smūgio Iranui, nes vyksta derybos dėl karo užbaigimo. Sprendimą atidėti, jo teigimu, lėmė ir kelių Persijos įlankos valstybių prašymai. Benjaminas Netanyahu tuo pat metu kartojo, kad karas su Iranu dar nėra baigtas, ir tvirtino, kad iš šalies vis dar reikia pašalinti sodrintą uraną bei kitus branduolinės programos elementus. Skirtingi Vašingtono ir Jeruzalės signalai rodo, kad paliaubos išlieka trapios, o bet koks naujas smūgis gali vėl įtraukti JAV į tiesioginę karinę eskalaciją.

Kodėl svarbu

Naftos rinkoms ir laivybai Hormuzo sąsiauryje svarbiausia yra tai, kad karinis sprendimas kol kas atidėtas, bet neatsisakytas. Kiekvienas naujas JAV ir Izraelio nesutarimas gali greitai atsiliepti degalų kainoms, draudimo įmokoms ir regiono saugumui.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Kremliaus šeimininko vizitas Pekine: V. Putinas yra Kinijos partneris, bet ne sąjungininkas

2026 m. gegužės 20 d. Pekine Vladimiras Putinas susitiko su Xi Jinpingu ir pareiškė, kad Rusijos bei Kinijos santykiai pasiekė „beprecedentį lygį“. Per pokalbius Maskva siekė daugiau aiškumo dėl naujo dujotiekio iš Sibiro į Kiniją, tačiau Pekinas kol kas nepatvirtino nei statybų grafiko, nei galutinio sprendimo dėl projekto. Susitikimas įvyko praėjus kelioms dienoms po Donaldo Trumpo viešnagės Kinijoje, o Vašingtonas ir Ukrainos sąjungininkai jį stebi kaip ženklą, kiek toli Pekinas pasirengęs remti Maskvą sankcijų ir karo Ukrainoje fone.

Kodėl svarbu

Europos energetikos rinkoms svarbu, kad Kinija tebėra pagrindinė Rusijos naftos ir dujų pirkėja, todėl net dalinis susitarimas dėl naujo vamzdyno stiprintų Maskvos pajamas. Ukrainai ir jos rėmėjams tai reiškia, kad Pekino laikysena gali nulemti, kiek ilgai Kremlius išlaikys karo finansavimą.

šaltiniai:vz.lt