Pereiti prie turinio

2026 m. gegužės 18 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Valstybės kontrolė perspėjo, kad Lietuva artėja prie fiskalinės drausmės ribos, nes išlaidų augimas lenkia įstatyme nustatytą ribą. Auditoriai skaičiuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2028 metais gali siekti apie 3 proc. BVP, 2029 metais šią ribą viršyti, o skola iki 2029-ųjų pakilti nuo 45 iki 55,3 proc. BVP.

Vyriausybė šiandien svarsto apie 1,8 mlrd. eurų ES lėšų nukreipimą į daugiabučių renovaciją ir žaliąją ekonomiką. Aplinkos ministerija 2026–2029 metams klimato priemonėms yra numačiusi 522 mln. eurų, iš jų 492,5 mln. eurų pastatų atnaujinimui, o rudenį planuoja beveik 900 mln. eurų kvietimą maždaug 640 projektų. Europos Komisija tuo pat metu patvirtino dar 153 mln. eurų Lietuvai iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, o išmoka laukiama liepą po ES Tarybos komitetų peržiūros. Šeštasis mokėjimo prašymas apėmė 18 rodiklių sveikatos, elektros gamybos, renovacijos, skaitmeninimo ir socialinės įtraukties srityse, o galutinį prašymą dėl likusių 68 rodiklių Lietuva ketina pateikti rugsėjį.

Linas Liutkevičius LRT pasakojo, kad po gynybos linijos griūties Ukrainoje keturis mėnesius praleido dviejuose bunkeriuose, sujungtuose tuneliu, kol grįžo gydytis į Lietuvą. Jis sakė, kad kariai toje pozicijoje nuolat girdėdavo pažadą būti ištraukti kitą dieną, o netoliese toje pačioje tranšėjų sistemoje buvo laikomi paimti į nelaisvę rusų kariai. Lietuvos policija savaitgalį perdavė 79 automobilius kolegoms Lvivo srityje po kelių dienų kelionės per Lenkiją. Šios mašinos bus naudojamos patruliavimui ir skubiam reagavimui regione, kuriame karo meto policijos krūvis išlieka didelis.

Profesinės sąjungos sukritikavo prezidento siūlymą dėl pokyčių darbo santykiuose ir pareiškė, kad taip būtų kuriama „moderni vergovė“. Krašto apsaugos sistema spartina antidroninių pajėgumų stiprinimą, tačiau institucijos pripažįsta, kad tam reikės laiko. Nauja apklausa parodė, kad daugiausia pasitikėjimo Lietuvoje sulaukia kai kurios viešosios institucijos, o Seimas ir Vyriausybė lieka sąrašo apačioje.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pranešė, kad sekmadienio rytą gauta informacija apie Lietuvos oro erdvę pažeidusį ir vėliau dingusį droną. Tuo pat metu teniso turnyre ryškiai išsiskyrė Edas Butvilas, ATP varžybose įveikęs 69-ąją pasaulio raketę ir iškovojęs vieną svarbiausių karjeros pergalių.

šaltiniai: lrt.lt, delfi.lt, vz.lt, lrytas.lt, 15min.lt, tv3.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Lietuvį karį ukrainiečiai metė į mėsmalę: išsikapstė po keturių mėnesių urve

Linas Liutkevičius LRT papasakojo, kad Ukrainoje keturis mėnesius gyveno dviejuose į žemę įkastuose urvuose, kuriuos jungė tunelis, o jo padalinio žmones fronto pozicijose maitino pažadais juos iškelti kitą dieną. Jis sakė, kad po sunaikintos gynybinės linijos jie buvo palikti be normalios rotacijos ir ilgai dirbo greta į nelaisvę paimtų rusų karių, kol ši schema subyrėjo. Po šios patirties Liutkevičius perėjo į kitą brigadą, o vėliau grįžo į Lietuvą ir tęsia gydymą.

Kodėl svarbu

Ši istorija parodo, kokiomis sąlygomis Ukrainos kariams tenka laikytis pozicijose, kai evakuacija nevyksta laiku, o rotacija stringa mėnesiais. Ji taip pat rodo, kad dalis karių po tokių patirčių grįžta į Lietuvą gydytis ir gali reikėti ilgalaikės fizinės bei psichologinės pagalbos.

šaltiniai:lrt.lt
Ekonomika

Valstybės kontrolė perspėja: Lietuva rizikuoja nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių

Valstybės kontrolė gegužės 18 dieną įspėjo, kad 2026 metais valstybės išlaidų augimas gali viršyti leistiną ribą, o 2028 metais valdžios deficitas gali siekti apie 3 proc. BVP, 2029 metais – jį viršyti. Institucija nurodė, kad valdžios skola nuo 2026 iki 2029 metų gali išaugti nuo 45 iki 55,3 proc. BVP, o palūkanoms teks skirti nuo 1,1 iki 1,8 mlrd. eurų. Auditoriai teigia, kad be papildomų tvarių pajamų šaltinių Lietuvai teks rinktis tarp gynybos finansavimo ir viešųjų paslaugų apimties.

Kodėl svarbu

Nuo šių sprendimų priklausys, ar bus išlaikytas gynybos finansavimas nekarpant sveikatos priežiūros, švietimo ir kitų viešųjų paslaugų. Valstybės kontrolė pažymi, kad 2024 metais mokesčių ir socialinių įmokų pajamos Lietuvoje sudarė 33,3 proc. BVP, gerokai mažiau nei beveik 40,4 proc. ES vidurkis.

šaltiniai:tv3.lt
Ekonomika

1,8 mlrd. eurų ES lėšų planuoja skirti daugiabučių renovacijai, žaliajai ekonomikai

2026 m. gegužės 18 d. Vyriausybė derina planą, kuriame apie 1,8 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos lėšų būtų skirta daugiabučių atnaujinimui ir žaliajai ekonomikai, o didžiausia dalis numatyta pastatų renovacijai. Aplinkos ministerijos duomenimis, vien per 2026–2029 metus klimato kaitos priemonėms Lietuva planuoja skirti 522 mln. eurų, iš jų 492,5 mln. eurų tenka daugiabučiams, individualiems, valstybiniams ir savivaldybių pastatams. Rudenį ketinama skelbti 14-ąjį renovacijos kvietimą, kuriame numatyta beveik 900 mln. eurų ir apie 640 projektų, taip pat svarstomos didesnės subsidijos mažas pajamas gaunantiems gyventojams.

Kodėl svarbu

Daugiabučių gyventojams tai reikštų mažesnes šildymo sąskaitas ir mažesnį pradinių įnašų barjerą, jei bus patvirtintos didesnės kompensacijos socialiai jautriems namų ūkiams. Savivaldybėms ir rangovams tai būtų kelių metų darbų pikas, nes vienos renovacijos programos mastas siekia šimtus projektų ir šimtus milijonų eurų.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Didžiulis konvojus sėkmingai pasiekė Ukrainą: štai kiek automobilių perdavė Lietuvos policija

Lietuvos policija savaitgalį perdavė Ukrainos Lvivo policijai 79 automobilius, o kolona, kurią sudarė keli dešimtys ekipažų, tikslą pasiekė po kelių dienų kelionės per Lenkiją. Pareigūnai skelbia, kad transporto priemonės bus naudojamos patruliavimui ir reagavimui mieste bei regione, kuriame per karą smarkiai išaugo kasdienis policijos darbo krūvis. Prieš išvykimą automobiliai buvo surinkti iš skirtingų Lietuvos policijos padalinių ir parengti perdavimui pagal atskirą paramos Ukrainai programą.

Kodėl svarbu

Lvivo policija gauna daugiau pajėgų patruliuoti gatvėse, reaguoti į iškvietimus ir aptarnauti civilinę infrastruktūrą karo metu. Lietuvos policijos perduoti automobiliai mažina technikos trūkumą Vakarų Ukrainoje, kur vietos pareigūnams tenka dirbti tiek saugumo, tiek viešosios tvarkos sąlygomis.

šaltiniai:lrytas.lttv3.lt
Ekonomika

EK patvirtino dar 153 mln. RRF lėšų skyrimą Lietuvai

Europos Komisija gegužės 18 dieną patvirtino Lietuvai dar 153 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, o Finansų ministerija teigia, kad pinigai preliminariai turėtų pasiekti šalį liepą. Šeštasis mokėjimo prašymas buvo pateiktas kovo pabaigoje ir apėmė 18 rodiklių, susijusių su sveikatos apsauga, elektros gamyba, pastatų renovacija, skaitmeninimu ir socialinės atskirties mažinimu. Galutinis Lietuvos prašymas EK numatytas rugsėjį, kai bus atsiskaitoma už likusius 68 plano rodiklius.

Kodėl svarbu

Šios lėšos tiesiogiai siejamos su renovacijos projektų, sveikatos sistemos ir skaitmeninimo darbais, todėl jos lemia, kada rangovai ir įstaigos gaus pinigus už jau įvykdytus etapus. Iki šiol pagal planą projektų vykdytojams išmokėta 2,408 mlrd. eurų, tad kiekviena nauja išmoka mažina spaudimą viešiesiems investicijų projektams.

Kriminalai

Tragiškas gaisras Radviliškio rajone – gaisravietėje rastas kūnas

Radviliškio rajone ugniagesiai po gaisro gyvenamajame name rado apdegusį vyro kūną, o pareigūnai pradėjo žūties aplinkybių tyrimą. Šaukoto miestelyje per gaisrą sudegė pastatas, o pirminiai duomenys rodo, kad įvykio vietoje dirbo tiek ugniagesiai, tiek policija. Dabar aiškinamasi, ar gaisras kilo dėl nelaimingo atsitikimo, ar buvo kitos priežastys, nes tai lems ir ekspertizės, ir tolesnius tyrimo veiksmus.

Kodėl svarbu

Šaukoto gyventojams tai reiškia ilgesnį policijos ir ugniagesių darbą bei galimus evakuacijos ir turto nuostolius, jei tyrimas nustatys, kad name buvo pavojus ir kitiems žmonėms. Jei ekspertai patvirtins smurtinę mirties priežastį, byla pereis į sunkesnę ikiteisminio tyrimo stadiją.

šaltiniai:delfi.lt

Europa

Santrauka

Kremlius šiandien stojo ginti Vladimiro Putino po naktinės Ukrainos dronų atakos Rusijoje. Rusijos pareigūnų duomenimis, paleista daugiau kaip 500 dronų. Maskvos srityje žuvo trys žmonės, dar keturi buvo sužeisti. Ankstesnėje smūgių bangoje žuvo moteris Chimekuose ir du vyrai Pogorelkėse, maždaug už 10 km nuo sostinės. Volodymyras Zelenskis padėkojo Ukrainos saugumo tarnybai ir ginkluotosioms pajėgoms už tikslius smūgius Maskvos regione ir pareiškė, kad jėgų pusiausvyra mūšio lauke keičiasi.

Dmitrijus Peskovas sakė, kad Maskva yra pasirengusi. Šis atsakas nesumažino pykčio Rusijos prokarinėje stovykloje. Ji vis aiškiau skyla tarp senesnių lojalistų, susietų su valstybe, ir garsesnio ultranacionalistinio Z tinklaraštininkų bloko, reikalaujančio griežtesnių priemonių ir platesnės mobilizacijos. Per pastarąją parą Rusijos smūgiai Ukrainos regionuose sužeidė civilius. Dnipre sužeisti devyni žmonės. Atskira dronų ataka Odesoje sužeidė du žmones ir apgadino namus.

Rusijos ir prorusiški kanalai šiandien skleidė melagingą žinią, kad Ukrainos antikorupcijos biuras pradėjo bylą prieš Oleną Zelenską. NABU pareiškė, kad tai yra dezinformacijos kampanijos dalis, ir paragino remtis tik oficialiais šaltiniais. Lietuva pranešė, kad NATO naikintuvai Baltijos šalyse praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių, tarp jų du AN-12, AN-72, SU-35 ir SU-24MR. Dalis šių orlaivių skrido be skrydžio planų, be įjungtų atsakiklių ir nepalaikė ryšio su regiono skrydžių valdymo centru.

Vilniuje vykusiame technologijų renginyje buvusi „Amazon“ vadovė sakė, kad Azija skaitmenines priemones laiko augimo varikliu, o Europa jas vis dar pirmiausia vertina per rizikos ir reguliavimo prizmę. Ji perspėjo, kad automatizavimo ir dirbtinio intelekto diegimą atidedančios Europos įmonės praras pozicijas konkurentams, kurie šias priemones jau naudoja plėtrai.

Ukraina išbandė naują raketos versiją, galinčią smogti taikiniams iki 2 tūkst. kilometrų atstumu. Libijoje potvynių aukų skaičius perkopė 3 tūkstančius.

šaltiniai: lrytas.lt, vz.lt, 15min.lt, tv3.lt, delfi.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Išskirtinė Ukrainos ataka: mitas apie „neįveikiamą“ Maskvą griuvo akimirksniu

Ukrainos bepiločiai gegužės 17-osios naktį smogė taikiniams Rusijoje ir prie Maskvos, o rusų pareigūnai patvirtino mažiausiai keturias žūtis bei keliolika sužeistųjų. Per vieną iš smūgių žuvo moteris Chimekuose, o dar du vyrai žuvo už dešimties kilometrų nuo sostinės esančiame Pogorelkų kaime; dalis nuolaužų nukrito ant didžiausio Maskvos oro uosto teritorijos ir nesukėlė žalos. Operacija sutapo su ankstesnėmis intensyviomis Rusijos atakomis prieš Ukrainą, todėl Kyjivas ją pateikė kaip atsakomąjį smūgį, o Maskvos oro erdvėje vėl buvo įvesti ribojimai.

Kodėl svarbu

Maskvos priemiesčiuose gyvenantys žmonės ir keleiviai oro uostuose dabar susiduria su didesne rizika, kad karo veiksmai persikels į kasdienį judėjimą ir transportą. Tokie smūgiai taip pat verčia Rusijos valdžią skirti daugiau oro gynybos priemonių sostinės gynybai, o tai gali silpninti apsaugą kituose fronto ruožuose.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Karas Ukrainoje. Po masinių atakų Rusijoje – savų propagandistų įniršis: Kremliui teko aiškintis dėl V. Putino veiksmų

Rusijos valdžia 2026 m. gegužės 18 d. turėjo viešai aiškintis dėl Vladimiro Putino elgesio po naktinių smūgių Ukrainoje ir Rusijos teritorijoje, kai karo šalininkų propagandininkai ėmė kaltinti Kremlių neveiklumu ir spragomis gynyboje. LRT ir 15min pastarosiomis savaitėmis rašė, kad prorusiškas karo kursas Maskvoje vis dažniau kelia įtampą tarp senųjų Kremliaus lojalistų ir naujos ultranacionalistų „Z“ aplinkos, kuri reikalauja griežtesnių veiksmų ir platesnio mobilizavimo. Karo valdymas tampa ne tik kariniu, bet ir vidiniu politiniu ginču, kuriame Kremlius priverstas gesinti savo rėmėjų pyktį.

Kodėl svarbu

Rusijos karo rėmėjų susipriešinimas silpnina Kremliaus pastangas išlaikyti vieningą viešą liniją dėl karo ir didina spaudimą propagandos aparatui. Jei pyktis plėsis, Maskvai teks skirti daugiau resursų vidaus kontrolei ir mažiau galimybių formuoti palankią karo žinutę užsieniui.

šaltiniai:lrytas.lt
Politika

Po atakos Maskvoje Volodymyras Zelenskis prakalbo apie „balanso pokytį“ mūšio lauke

Volodymyras Zelenskis gegužės 18 d. padėkojo Ukrainos saugumo tarnybai ir gynybos pajėgoms už tikslius smūgius Maskvos regionui, o Rusijos pareigūnai pranešė, kad per naktinę ataką į Rusiją buvo paleista daugiau nei 500 dronų ir Maskvos srityje žuvo trys žmonės. Tokius smūgius prezidentas susiejo su pokyčiu mūšio lauke, nes atstumas nuo Ukrainos sienos iki taikinių siekė daugiau kaip 500 kilometrų, o dalis taikinių buvo infrastruktūros objektai. Rusija viešai skelbė apie keturis sužeistuosius, o įvykis sustiprino dėmesį Ukrainos tolimojo nuotolio pajėgumams ir galimam atsakomajam Maskvos atsakui.

Kodėl svarbu

Maskvos srities gyventojai ir Rusijos infrastruktūra dabar yra toliau nuo fronto ribos nei anksčiau, nes smūgiai pasiekė objektus už daugiau kaip 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Tai verčia Rusiją daugiau lėšų skirti oro gynybai ir vidaus apsaugai, o Ukrainai suteikia didesnę derybinę ir karinę svertą.

šaltiniai:15min.lt
Politika

NATO naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių

Krašto apsaugos ministerija spalio 6 d. pranešė, kad Baltijos šalyse budintys NATO naikintuvai per praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių. Du kartus buvo lydimi AN-12 ir AN-72 transportiniai lėktuvai, o dar kartą atpažintas SU-35 bei spalio 1 d. skridęs SU-24MR. Visi šie orlaiviai skraidė be skrydžio planų, o dalis jų nebuvo įjungę radiolokacinių atsakiklių ir nepalaikė ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru.

Kodėl svarbu

Baltijos oro erdvei tai reiškia nuolatinį budėjimą ir papildomas NATO oro policijos išlaidas Lietuvoje ir Estijoje. Kiekvienas toks pakilimas įpareigoja sąjungininkus laikyti pilotus, techniką ir žvalgybos grandinę parengtįje, kad būtų galima greitai reaguoti į naujus pažeidimus.

šaltiniai:lrytas.lt
Technologijos

„Amazon“ dirbusi ekspertė: Azijoje technologijos vertinamos kaip augimo variklis, Europoje – kaip rizika

Vilniuje pirmadienį vykusiame technologijų renginyje buvusi „Amazon“ vadovė pasakė, kad Azijoje skaitmeniniai sprendimai dažniau vertinami kaip įrankis verslo plėtrai, o Europoje jie pirmiausia siejami su reguliavimo ir saugumo rizika. Ji teigė, kad tokią skirtį mato dirbdama su įmonėmis skirtingose rinkose, kur sprendimų diegimą lemia ne tik kainos, bet ir požiūris į pokyčius. Pasak jos, kitame etape Europos bendrovėms teks greičiau diegti automatizavimą ir dirbtinį intelektą, nes konkurentai Azijoje jau naudoja juos mastui didinti ir procesams greitinti.

Kodėl svarbu

Europos įmonėms tai reiškia lėtesnį produktyvumo augimą, jei jos delsia diegti automatizavimą ir dirbtinį intelektą. Verslo vadovams tai taip pat kelia spaudimą persvarstyti, kiek laiko ir pinigų galima skirti baimei dėl rizikų, kai konkurentai Azijoje jau didina mastą.

šaltiniai:vz.lt
Politika

Ukraina: Rusija skleidžia melą, neva Zelenskio žmonos atžvilgiu pradėtas tyrimas

Rusijos ir prorusiškos žiniasklaidos priemonės gegužės 18 d. paskleidė melagingą informaciją, kad Ukrainos Nacionalinis kovos su korupcija biuras pradėjo tyrimą prezidento Volodymyro Zelenskio žmonos Olena Zelenskos atžvilgiu. NABU socialiniuose tinkluose pareiškė, kad tokie teiginiai yra dezinformacijos kampanijos dalis, kuria siekiama diskredituoti Ukrainos institucijas ir susilpninti pasitikėjimą kovos su korupcija sistema karo sąlygomis. Biuras paragino remtis tik oficialiais šaltiniais, nes melagingi pranešimai apie pirmąją ponią jau yra naudojami platesnėje informacinėje atakoje prieš Kyjivą.

Kodėl svarbu

Ukrainos visuomenei tai svarbu todėl, kad melagingos istorijos apie prezidento aplinką tiesiogiai taikosi į pasitikėjimą valstybės institucijomis ir kovos su korupcija sistemomis. Tokios kampanijos gali apsunkinti oficialių pranešimų sklaidą karo metu ir padėti Maskvai kurstyti vidinį nepasitikėjimą.

šaltiniai:lrt.ltdelfi.lt

Pasaulis

Santrauka

Ukrainos dronų pajėgų vadas Robertas Brovdis pareiškė, kad Kyjivas tęs smūgius taikiniams Rusijoje ir plės operacijas giliau už fronto linijos. Jo komentarai nuskambėjo po savaitgalio ukrainiečių dronų reido, per kurį Rusijos pareigūnai Maskvos srityje ir Belgorode nurodė keturis žuvusiuosius. Volodymyras Zelenskis šią kampaniją susiejo su Rusijos smūgiais Kyjivui.

G7 finansų ministrai pirmadienį aptarė karo su Iranu ekonomines pasekmes ir pareiškė esantys pasirengę stabilizuoti energijos rinkas visomis būtinomis priemonėmis. Prancūzija nurodė, kad tarp svarstomų priemonių buvo strateginių naftos atsargų panaudojimas, o pareigūnai vertino riziką finansų rinkoms, pasaulio augimui ir laivybai Hormūzo sąsiauriu. Donaldas Trumpas dar kartą pagrasino Iranui visišku sunaikinimu. Baltieji rūmai taip pat paskelbė, kad Kinija kasmet pirks bent už 17 mlrd. dolerių JAV žemės ūkio produkcijos.

Artimuosiuose Rytuose Izraelio pajėgos prie Kipro perėmė į Gazą plaukusius flotilės laivus. Libano sveikatos ministerija pranešė, kad per pastarąsias dvi dienas Izraelio smūgiai Libane nusinešė mažiausiai septynias gyvybes, nors paliaubos įsigaliojo balandžio 17 dieną. Izraelis toliau atakuoja „Hezbollah“ taikinius, įskaitant automobilius prie Beiruto ir pietinių miestų rajonus.

„NextEra Energy“ paskelbė už 66,8 mlrd. dolerių akcijomis įsigysianti „Dominion Energy“, ir tai būtų vienas didžiausių metų JAV energetikos sandorių. Bendrovės siekia pasinaudoti sparčiai augančia elektros paklausa, kurią kelia dirbtinio intelekto duomenų centrai, gamybos grąžinimas į JAV ir platesnė elektrifikacija. „Amnesty International“ paskelbė, kad 2025 metais 17 šalių įvykdyta mažiausiai 2 707 egzekucijos – daugiausia nuo 1981 metų, o didžiąją augimo dalį lėmė Iranas su mažiausiai 2 159 egzekucijomis. Pasaulio sveikatos organizacija tuo metu paskelbė tarptautinę ekstremaliąją padėtį dėl Ebolos protrūkio, kuris jau nusinešė daugiau kaip 80 gyvybių.

Jungtinės Tautos paragino Izraelį užkirsti kelią genocidui Gazos Ruože. JAV dar 30 dienų pratęsė išimtis sankcijoms, leidžiančioms Rusijos naftos gabenimo jūra operacijas. Kongo Demokratinėje Respublikoje fiksuotas naujas Ebolos protrūkis.

šaltiniai: 15min.lt, delfi.lt, lrytas.lt, lrt.lt, tv3.lt, vz.lt

Svarbiausios istorijos
Ekonomika

Irano karas. G7 finansų ministrai aptars karo su Iranu ekonominį poveikį

G7 finansų ministrai pirmadienį susirinko aptarti karo Artimuosiuose Rytuose ekonominių pasekmių ir pareiškė esantys pasirengę imtis visų būtinų priemonių energijos rinkoms stabilizuoti. Prancūzijos pusė nurodė, kad darbotvarkėje buvo ir strateginių naftos atsargų panaudojimas, o ministrai vertino galimą poveikį finansų rinkoms, pasaulio augimui ir laivybai Hormūzo sąsiauryje. Po šio susitikimo G7 finansų vadovai turi derinti veiksmus, jei naftos kainų šuolis ir tiekimo sutrikimai neslūgs.

Kodėl svarbu

Naftos kainų svyravimai pirmiausia veikia degalų kainas, transportą ir pramonės sąnaudas Europoje. Jei bus naudotos strateginės atsargos arba koordinuotos rinkos intervencijos, tai gali pristabdyti kainų šuolį ir sumažinti spaudimą infliacijai.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Karas Ukrainoje. Ukrainos dronų pajėgų vadas žada smūgius Rusijoje: „Kovosim nenuilstamai“

Gegužės 18 d. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis, pravarde „Madyar“, pažadėjo tęsti smūgius Rusijos teritorijoje ir sakė, kad kariuomenė sieks taikinių gilyn už fronto linijos. Tai nuskambėjo po savaitgalį įvykdytos didelės ukrainiečių dronų atakos, per kurią Rusijos institucijos pranešė apie keturis žuvusius žmones Maskvos srityje ir Belgorodo regione. Brovdis taip pat pabrėžė, kad Ukrainos bepiločiai gali rinktis skirtingus objektus Rusijos gilumoje, o prezidentas Volodymyras Zelenskis šias atakas siejo su atsaku į Rusijos smūgius Kyjivui.

Kodėl svarbu

Rusijos naftos perdirbimo gamyklos, karinė infrastruktūra ir logistika tampa tiesioginiais taikiniais, todėl Kyjivas didina spaudimą Maskvos karo mašinai už fronto ribų. Tuo pat metu Rusijos regionai toliau gyvena po oro pavojaus ir žūčių rizika, o tai verčia Maskvą skirti daugiau išteklių gynybai šalies viduje.

šaltiniai:lrt.lt
Ekonomika

67 mlrd. USD sandoris: DI elektros poreikiui tenkinti jungiasi dvi JAV energetikos milžinės

„NextEra Energy“ gegužės 18-ąją paskelbė perkantį „Dominion Energy“ už 66,8 mlrd. JAV dolerių vertės visų akcijų sandorį, kuris sujungs dvi dideles JAV komunalinių paslaugų bendroves. Sandoris rengiamas tuo metu, kai JAV elektros paklausa sparčiai kyla dėl dirbtinio intelekto duomenų centrų plėtros ir naujų pramonės projektų. Po sandorio jungtinė įmonė sieks plėsti gamybos pajėgumus ir tinklus, kad spėtų aptarnauti didėjančius vartotojų bei technologijų bendrovių poreikius.

Kodėl svarbu

Duomenų centrų plėtra jau kelia spaudimą JAV elektros tinklams ir gali branginti prisijungimą naujiems vartotojams. Jei šį sandorį patvirtins reguliuotojai, jis gali pagreitinti naujų elektrinių ir tinklų statybą, nuo kurios priklausys tiek pramonės projektai, tiek didžiųjų technologijų įmonių planai.

šaltiniai:vz.lt
Politika

„Amnesty International“: egzekucijos pasaulyje pasiekė didžiausią lygį per 44 metus

„Amnesty International“ gegužės 18 d. paskelbtoje 2025 metų mirties bausmės ataskaitoje nurodė, kad 17 valstybių įvykdė mažiausiai 2707 egzekucijas, o tai yra didžiausias skaičius nuo 1981 metų. Organizacija teigė, kad šuolį daugiausia lėmė Iranas, kur užfiksuotos bent 2159 egzekucijos, ir Saudo Arabija, kur skaičius pakilo iki mažiausiai 356, o dalis bausmių buvo skirtos už su narkotikais susijusius nusikaltimus. „Amnesty International“ ragina šalis, kuriose mirties bausmė vis dar taikoma, nutraukti egzekucijas ir atsisakyti šios praktikos, o Baltarusija pirmą kartą nuo 1994 metų liko be naujų mirties nuosprendžių ir egzekucijų.

Kodėl svarbu

Iranui, Saudo Arabijai ir dar kelioms valstybėms tai reiškia didesnį spaudimą dėl mirties bausmės taikymo už nusikaltimus, kurie daug kur kitur laikomi neproporcingais. Skaičiai taip pat paliečia kalinių šeimas, nes mirties nuosprendžiai dažnai vykdomi po uždarų procesų ir be skaidrios viešos kontrolės.

šaltiniai:lrt.ltdelfi.lt
Politika

Libane per Izraelio smūgius žuvo 7 žmonės

Izraelio smūgiai Libano pietuose ir šalies rytuose per pastarąsias dvi dienas nusinešė mažiausiai 7 gyvybes, o Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė ir apie sužeistuosius. Izraelis nuo balandžio 17 dienos tęsia atakas prieš „Hezbollah“ taikinius, nors galioja paliaubos, o pastarosiomis savaitėmis smūgiai buvo suduoti ir į automobilius prie Beiruto bei į pietinius kaimus. Tai kelia naują spaudimą deryboms dėl sienos ramybės, nes žūtys fiksuojamos jau ne tik pasienyje, bet ir arčiau sostinės.

Kodėl svarbu

Pietų Libano gyventojams tai reiškia, kad keliai, kaimai ir miesteliai lieka atviri naujiems smūgiams net ir galiojant paliauboms. Beiruto apylinkėse gyvenančioms šeimoms ir verslams tai didina evakuacijos, judėjimo ribojimų ir darbo sutrikimų riziką.

šaltiniai:15min.lt
Politika

JAV per aviacijos šou susidūrę nukrito du naikintuvai

Per aviacijos šou Jungtinėse Valstijose susidūrė du kariniai naikintuvai, o abu pilotai katapultavosi ir buvo išgabenti medikų apžiūrai. Renginys vyko virš oro bazės ir buvo stebimas tūkstančių žiūrovų, todėl avarijos vieta buvo uždaryta, o skrydžiai sustabdyti. Kariškiai pradėjo tyrimą, kuris turės nustatyti, ar susidūrimą lėmė pilotavimo klaida, ar techninis gedimas.

Kodėl svarbu

Žiūrovų saugumas dabar tampa pagrindiniu klausimu, nes avarija įvyko demonstracinio skrydžio metu virš tankiai užimtos renginio zonos. Tyrimo išvada gali pakeisti saugumo taisykles aviacijos šou, įskaitant leistinus manevrus ir atstumus nuo publikos.

šaltiniai:delfi.lt