2026 m. gegužės 14 d.

Lietuvoje šiandien vyksta strategiškai svarbios karinės pratybos, o dalis jų sąmoningai neviešinama dėl saugumo reikalavimų. Krašto apsaugos sistemos auditas tuo pat metu parodė, kad gynybos fonduose nepanaudota 36 mln. eurų, nors nacionalinei gynybai vis dar trūksta finansavimo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba šiandien atliko kratas Remigijaus Žemaitaičio ir Daivos Petkevičienės kabinetuose Seime, o iš „Nemuno aušros“ būstinės išvežė kelias dėžes dokumentų. Prokuratūra šiuos veiksmus susiejo su ikiteisminiu tyrimu dėl partijos finansavimo, o pati partija jau neteko daugiau kaip 240 tūkst. eurų šešių mėnesių valstybės dotacijos. Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien vetavo Klaipėdos uosto įstatymo pataisas, kurios būtų leidusios į uostą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu. Lietuvos kariuomenė per pastarąją parą su NATO sąjungininkais taip pat treniravosi planuoti operacijas ir derinti gynybos planus.

Kaune LTG pradėjo 45,2 mln. eurų vertės Palemono intermodalinio terminalo plėtrą, kuri patrigubins jo pajėgumą. Susisiekimo ministerija šį objektą laiko kritiniu maršrutu sąjungininkų karinei technikai gabenti į Klaipėdą ir toliau į Latviją bei Estiją. Verslo naujienose „Telia“ pristatė dirbtinio intelekto platformą įmonėms, o „eBay“ paskelbė stiprinanti Baltijos šalių verslų prieigą prie 190 rinkų.

Antros pakopos pensijų fondai jau pradėjo mokėti pasitraukusiems kaupėjams, o dalis šių lėšų iškart naudojama ankstyvam būsto, vartojimo ir automobilių paskolų grąžinimui. Vilniuje šiandien prasidėjo Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo valstybinis vizitas prezidento Gitano Nausėdos kvietimu. Panevėžio apygardos teisme naują etapą pasiekė Manto Sadausko nužudymo byla, nes Justina Gaigalaitė siekia švelnesnės kardomosios priemonės, o Ilja Solkanas anksčiau buvo paleistas už 5 tūkst. eurų užstatą. Tautvydas Sabonis tuo metu pripažintas metų treneriu Didžiojoje Britanijoje.

Lietuva ir Ukraina sutarė plėtoti bendrą bepiločių gamybą. Tuo metu teisėsauga atliko kratas Remigijaus Žemaitaičio namuose, „Aštriečių“ būstinėje ir susijusiuose biuruose.

Kyjive per naują Rusijos dronų ir balistinių raketų ataką žuvo mažiausiai keturi žmonės, dar 16 buvo sužeisti. Smūgis sugriovė dalį daugiabučio, sukėlė gaisrus ir apgadino infrastruktūrą bei gyvenamuosius rajonus keliuose sostinės rajonuose.

Volodymyras Zelenskis sakė, kad per naktį į šiandieną Rusija paleido daugiau kaip 670 dronų ir 56 raketas. Ši ataka sekė po vakarykštės masinės bangos, kai Ukraina skelbė, jog Rusija jau buvo paleidusi mažiausiai 800 dronų per vieną ilgiausių oro puolimų šiame kare. Per pastarąją parą smūgiai kliudė ir kitus Ukrainos regionus, kur vietos pareigūnai pranešė apie aukas, tarp jų vaiką. Oro pavojus daugelyje šalies vietų tęsėsi valandomis, o Ukrainos oro gynyba dalį taikinių numušė keliuose regionuose.

Po atakų Zelenskis dar kartą paragino partnerius skubiai stiprinti Ukrainos oro gynybą ir griežtinti sankcijas Maskvai. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas vakar Berlyne pareiškė, kad Rusija dar nepasirengusi rimtoms deryboms dėl karo pabaigos ir kad sąjungininkai turi tęsti karinę bei finansinę paramą Kyjivui. Tas pats Merzas paragino kitą ES biudžetą labiau kreipti į investicijas, o ne subsidijas, nes Berlynas pats didina išlaidas gynybai ir infrastruktūrai.

Maskvoje Vladimiras Putinas vakar vėl pavadino naująją tarpžemyninę raketą „Sarmat“ galingiausia pasaulyje ir pareiškė, kad ji kovinėje parengtyje turėtų atsirasti iki metų pabaigos. Rusijos valstybinė žiniasklaida skelbia, kad ši raketa turėtų pakeisti sovietinę „Vojevodą“ platesnės branduolinių pajėgų modernizacijos programoje. Ukrainoje teismas taip pat leido suimti buvusį Zelenskio bendražygį korupcijos byloje.

Per masinę Rusijos ataką Kyjive žuvo 12 žmonių. JT Saugumo Taryba gegužės 19 dieną dėl šių smūgių rengs neeilinį posėdį. Rusijos naikintuvas taip pat netyčia numetė bombą savo teritorijoje.

Izraelio dronų smūgiai Libane vakar nusinešė mažiausiai 12 gyvybių, tarp jų buvo moteris ir du vaikai. Atakos pataikė į septynis automobilius, iš jų tris pagrindiniame kelyje į pietus nuo Beiruto, prieš pat Vašingtono rengiamas tiesiogines Izraelio ir Libano derybas.

Vašingtonas tuo pat metu svarsto Ukrainos paliaubų formulę, kuri leistų Maskvoje išlikti Kremliui palankiai valdžiai ir mainais švelnintų dalį sankcijų. The Wall Street Journal rašo, kad JAV pareigūnai sieja paliaubas ne tik su karo sustabdymu, bet ir su valdžios sandara Rusijoje. Pietų Ukrainoje Rusijos dronai per naktį smogė Odesos srities uostų infrastruktūrai ir apgadino prieplaukas, sandėlius bei techniką. Ukrainos pareigūnai nurodo, kad ankstesni smūgiai tame pačiame rajone kliudė ir civilinius laivus, todėl krovos darbai ir laivyba gali strigti iki remonto pabaigos.

Pekine Donaldas Trumpas šiandien pradėjo aukšto lygio derybas su Xi Jinpingu, kurių darbotvarkėje yra Iranas, prekyba ir JAV ginklų tiekimas Taivanui. Xi pareiškė, kad JAV ir Kinijos santykiai yra svarbiausi pasaulyje, ir perspėjo, kad dėl Taivano abi šalys gali būti įtrauktos į konfliktą, jei šis klausimas bus tvarkomas netinkamai. Baltieji rūmai po susitikimo jį pavadino geru, o abi pusės mėgina pasiekti ribotą prekybos susitarimą ir sukurti kanalą naujiems ginčams valdyti.

JAV taip pat spaudžia Pekiną dėl Irano po to, kai energetikos sekretorius Chrisas Wrightas Senate pareiškė, jog Teheraną nuo ginklams tinkamo urano sodrinimo skiria tik kelios savaitės. Marco Rubio leido suprasti, kad Vašingtonas nori Kinijos pagalbos sprendžiant Hormūzo krizę ir kalba su Pekinu apie jo vaidmenį regione.

Donaldas Trumpas pareiškė, kad po susitikimo su Xi Jinpingu gavo Kinijos įsipareigojimą, jog Pekinas užsakys 200 „Boeing“ lėktuvų. JAV prezidentas taip pat teigė, kad Xi Jinpingas siūlo padėti atverti Hormūzo sąsiaurį ir žada neteikti ginklų Iranui.