Pereiti prie turinio

2026 m. balandžio 21 d.

Archyvinis leidimas

Lietuva

Santrauka

Vilniuje šiandien automobilių stovėjimo aikštelėje rastas moters kūnas, o policija pradėjo tyrimą dėl mirties priežasties. Tyrėjai aiškinasi, ar mirtį sukėlė smurtas, ar sveikatos sutrikimas, nes nuo to priklausys, ar byla bus vertinama kaip nelaimingas atsitikimas, ar galimas nusikaltimas.

Seimas šiandien paskyrė Tomą Davulį Konstitucinio Teismo pirmininku. Saugumo diskusijose Stasys Buškevičius pareiškė, kad Lietuva turi sparčiau stiprinti nacionalinę gynybą ir mažiau remtis vien NATO garantijomis. Prezidentūros patarėjas tuo pat metu akcentavo vieno aiškaus gynybos scenarijaus stiprinimą, o Seimas svarsto ir Gitano Nausėdos siūlymą labiau įtraukti privatų sektorių į kelių remontą. Institucijos taip pat paskelbė sužlugdžiusios Maskvos planus Lietuvoje, nors viešai atskleistų detalių kol kas nedaug.

Energetikoje siūloma KN Energies planuojamą 300 mln. eurų CO2 terminalą pripažinti valstybei svarbiu projektu. Klaipėdos uoste per artimiausias savaites turi prasidėti žaliojo vandenilio gamyba iš 2 MW elektrolizerio, o pirmųjų metų apimtis numatyta 47 tonos. Iš jų 30 tonų bus skirta uosto atliekų surinkimo laivui, o apie 2,5 tonos – vandeniliu varomiems Klaipėdos autobusams.

Užsienio politikoje Kęstutis Budrys Briuselyje sakė, kad ES turi likti aktyvi Artimuosiuose Rytuose ir kartu nepamesti Ukrainos klausimo. Jeruzalėje jis su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru aptarė būtinybę gerinti humanitarinės pagalbos patekimą į Gazą. Kaune neblaivus vyras sužalojo policijos pareigūną.

Lietuva ir Taivanas birželio pradžioje pasirašys ekonominio bendradarbiavimo veiksmų planą. Seime I. Vėgėlė ir R. Jankūnas paliko LVŽS ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją, o į parlamentą prisiekė V. Targamadzė.

šaltiniai: vz.lt, delfi.lt, 15min.lt, tv3.lt, lrytas.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos
Kriminalai

Vilniuje automobilių stovėjimo aikštelėje rastas moters kūnas

Vilniuje pirmadienį automobilių stovėjimo aikštelėje rastas moters kūnas, o policija pradėjo tyrimą dėl mirties priežasties. Tokie atvejai sostinėje paprastai perduodami Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuris kartu su teismo medicinos specialistais nustato, ar mirtis buvo smurtinė, ar įvyko dėl sveikatos sutrikimo. Pareigūnai tikslina radimo vietą ir aplinkybes, nes nuo to priklauso, ar byla liks kaip nelaimingas atsitikimas, ar bus tiriama dėl galimo nusikaltimo.

Kodėl svarbu

Tokios bylos paliečia gyvenamųjų rajonų gyventojus ir vairuotojus, nes trumpam sustabdomas eismas ar ribojama prieiga prie aikštelės, kol dirba pareigūnai. Jei tyrimas patvirtins smurtinę mirtį, sostinėje gali būti ieškoma įtariamųjų ir tikrinami vaizdo įrašai iš aplinkinių namų bei gatvių.

šaltiniai:lrytas.lt
Politika

Stasys Buškevičius. Garantinis NATO laikas – į pabaigą: ką turi daryti Lietuva

2026 m. balandžio 21 d. LRT publikavo Stasio Buškevičiaus komentarą, kuriame jis teigia, kad NATO saugumo garantijų laikotarpis artėja prie pabaigos ir Lietuva turi remtis ne vien Aljansu. Tekste jis tai sieja su 2025 m. birželį Hagoje sutartu tikslu iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto, iš kurių 3,5 proc. būtų skirta pagrindinėms karinėms reikmėms. Autorius ragina Lietuvą greičiau didinti savo gynybos pajėgumus ir planuoti taip, kad sprendimai dėl saugumo būtų priimami viduje, o ne laukiant sąjungininkų spaudimo.

Kodėl svarbu

Lietuvos krašto apsaugos planavimas priklauso nuo to, kiek greitai bus galima didinti išlaidas, komplektuoti brigadą ir finansuoti ilgalaikes sistemas. Jei politinis kursas pasislinks į didesnį savarankiškumą, spaudimas teks biudžetui, kariuomenei ir gynybos pramonei.

šaltiniai:lrt.lt
Energija

Klaipėdos uoste artimiausiomis savaitėmis bus pradėta vandenilio gamyba

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas balandžio 21 dieną pranešė, kad žaliojo vandenilio gamyba uosto teritorijoje prasidės per artimiausias savaites. Projekte įrengtas 2 MW elektrolizeris, o pirmaisiais metais numatoma pagaminti 47 tonas vandenilio. Iš jų 30 tonų teks statomam uosto direkcijos atliekų surinkimo laivui, dar apie 2,5 tonos bus skirta planuojamiems vandeniliu varomiems autobusams Klaipėdoje.

Kodėl svarbu

Miesto viešasis transportas ir uosto laivynas gaus vietoje pagamintą kurą, todėl dalis veiklos bus mažiau priklausoma nuo dyzelino tiekimo ir kainos svyravimų. Pirmieji vartotojai jau apibrėžti, todėl projektas iš bandymo stadijos pereina į realų tiekimą.

šaltiniai:delfi.lt
Politika

Budrys: ES turi išlikti aktyvi veikėja Artimuosiuose Rytuose, tačiau nepamiršti karo Ukrainoje

Briuselyje pirmadienį, 2026 m. balandžio 20 d., užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su ES kolegomis aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Rusijos karą prieš Ukrainą. Pasak LRT ir 15min, jis pabrėžė, kad Europos Sąjunga turi išlikti aktyvi regione, o derybos dėl paliaubų ir taikos Ukrainoje negali vykti be Europos įsitraukimo. Tą pačią dieną ministras Jeruzalėje susitiko su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru ir sakė, kad pagalbos teikimas Gazos Ruože turi būti gerinamas.

Kodėl svarbu

Karas Ukrainoje ir krizė Artimuosiuose Rytuose tiesiogiai veikia ES išorės politiką, nes nuo Bendrijos sprendimų priklauso sankcijų režimas, humanitarinė pagalba ir derybų svoris. Lietuvos diplomatijai tai svarbu ir dėl saugumo, ir dėl spaudimo Rusijai išlaikymo, kol Briuselis sprendžia du vienu metu vykstančius konfliktus.

šaltiniai:delfi.lt
Ekonomika

„Artea“ supaprastino kelią į populiariausius ETF: kokias galimybes tai atveria investuotojams

„Artea“ bankas per pastarąją parą pristatė sprendimą, kuris mažina kliūtis smulkiesiems investuotojams pasiekti didžiausius biržoje kotiruojamus fondus ir nukreipia juos per patogesnį investavimo kanalą. Banko finansų rinkų komanda šį mėnesį viešai aiškino, kad investicinė sąskaita Lietuvoje keičia mokesčių logiką ir daro ilgo laikotarpio investavimą paprastesnį nei anksčiau. Tai gali padidinti lietuvių srautą į pasaulinius akcijų indeksus sekančius fondus ir sustiprinti vietinių bankų tarpininkavimo vaidmenį.

Kodėl svarbu

Smulkiesiems investuotojams tai reiškia mažiau trinties perkant plačiai diversifikuotus fondus ir paprastesnį kelią kaupti per ilgesnį laikotarpį. Didesnė konkurencija tarp bankų ir tarpininkų gali spausti komisinius žemyn ir piginti prieigą prie užsienio rinkų.

šaltiniai:vz.lt
Ekonomika

Trys scenarijai, kaip karas Irane gali paveikti Lietuvos ekonomiką

Vilniuje vykusioje konferencijoje „Lietuvos Davosas 2026“ investuotoja Jolanta Jurga pateikė tris karo Irane scenarijus ir nurodė, kad mėnesio pabaigoje atsidarius Hormūzo sąsiauriui „S&P 500“ kritimas galėtų siekti 5–10 proc., o ilgesnio konflikto atveju pasaulis galėtų slysti į recesiją. Ji taip pat sakė, kad nafta per 2026 metus jau pabrango daugiau nei 60 proc., o auksas – daugiau nei 20 proc., todėl rinkos šiuo metu daugiausia vertina saugesnį turtą ir didina grynųjų dalį. Jei konfliktas užsitęstų, Lietuvai tai reikštų brangesnes žaliavas ir didesnį spaudimą infliacijai, nes Finansų ministerija jau sumažino šių metų BVP augimo prognozę iki 3,1 proc.

Kodėl svarbu

Lietuvos namų ūkiams didžiausią smūgį pajustų degalų, šilumos ir maisto kainos, nes brangstanti nafta ir dujos greitai persikelia į transporto ir tiekimo kaštus. Įmonėms tai reikštų brangesnes žaliavas ir silpnesnę paklausą eksporto rinkose, kurias jau veikia didesnis rinkų svyravimas.

šaltiniai:delfi.lt

Europa

Santrauka

Sumų srityje Rusijos dronai per naktį smogė Mykolajivkos bendruomenei, apgadino namus ir ligoninės pastatą. Ukrainos gelbėtojai ir tyrėjai vietoje fiksuoja žalą karo nusikaltimų tyrimams.

Volodymyras Zelenskis šiandien pareiškė, kad pasitraukimas iš Kyjivo dar kontroliuojamų Donecko ir Luhansko sričių dalių būtų strateginis pralaimėjimas. Jis šią ribą tiesiogiai susiejo su taikos derybomis, kuriose Maskva reikalauja likusios Donbaso dalies. Per kitus naktinius Rusijos smūgius Ukrainoje buvo sužeista mažiausiai 25 žmonės. Per ukrainiečių drono ataką netoli Sumų taip pat sužeisti šeši žmonės ir apgadinta sveikatos priežiūros įstaiga.

Švedijos karinė žvalgyba šiandien paskelbė, kad Rusijos grėsmė Baltijos regionui iki 2030 metų tik didės, o hibridinė veikla dažnės ir taps rizikingesnė. Vertinime teigiama, kad Kremlius slepia logistikos, nuostolių ir gynybos pramonės problemas, kartu rodydamas stipresnio karo vaizdą. Baltijos saugumo diskusijoje Lenkijos ekspertai taip pat įspėjo, kad Rusija jūroje išlieka operaciškai aktyvi, o NATO nekontroliuoja šio rajono kaip vidaus akvatorijos.

Aliaksandras Lukašenka Minske pareiškė, kad Baltarusija turi daugiau kaip 10 rusiškų branduolinių kovinių galvučių ir jos reikalingos karo metu. ES Teisingumo Teismas šiandien nusprendė, kad Vengrijos 2021 metų vaikų apsaugos įstatymas, ribojantis informaciją apie homoseksualumą ir lyties keitimą nepilnamečiams, pažeidžia ES teisę ir pagrindines bloko vertybes. Europos Komisija tuo metu kartoja, kad fizinio aviacinio kuro stygiaus ES kol kas nėra, nors reaktyvinių degalų kainos per savaitę šoktelėjo daugiau kaip 100 procentų ir oro bendrovės jau mažina reisus.

Europos Sąjunga Armėnijoje pradėjo misiją stebėti galimo Rusijos kišimosi į būsimus rinkimus. Vakare Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina įvertino Rusijos planus ir parengė atsaką, taip pat patvirtino tolesnių karinių operacijų sąrašą.

šaltiniai: lrytas.lt, delfi.lt, lrt.lt, 15min.lt, tv3.lt

Svarbiausios istorijos
Politika

Lukašenka ruošia Baltarusiją karui: „Kaip jūs galvojate, kodėl man reikia taktinio branduolinio ginklo?“

2026 m. balandžio 21 d. Minske Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijoje esą yra daugiau nei dešimt Rusijos branduolinių kovinių galvučių, ir tvirtino, kad jos reikalingos karo atveju. LRT skelbė, kad Rusija savo taktinius branduolinius ginklus į Baltarusiją perkėlė 2023 m., o vėliau Minskas pradėjo rengti nestrateginių branduolinių ginklų nešėjų patikrinimus ir treniruotes. Lukašenka dabar siekia parodyti, kad Baltarusija yra pasirengusi kariniam scenarijui, o tai dar labiau susieja šalies saugumo politiką su Maskvos sprendimais.

Kodėl svarbu

Baltijos šalims ir NATO tai reiškia dar trumpesnį perspėjimo laiką prie rytinės Aljanso sienos, nes Baltarusijos teritorija jau veikia kaip Rusijos branduolinis ir karinis placdarmas. Ukrainai tai kelia papildomą spaudimą šiaurės kryptimi, nes Minskas gali būti naudojamas kaip antras frontas arba branduolinio šantažo priemonė.

šaltiniai:tv3.lt
Politika

Karas Ukrainoje. Zelenskis: pasitraukimas iš Donbaso reikštų strateginį pralaimėjimą

Volodymyras Zelenskis 2026 m. balandžio 21 d. pareiškė, kad Ukrainos kariuomenės pasitraukimas iš Donecko srities teritorijų ir nedidelės Luhansko srities dalies būtų neatsakingas žingsnis ir reikštų strateginį pralaimėjimą. Jis tai siejo su Rusijos reikalavimais derybose ir pabrėžė, kad Maskva siekia perimti likusias Ukrainos kontroliuojamas Donbaso teritorijas. Šis signalas rodo, kad Kyjivas ir toliau atmeta teritorinį mainą kaip taikos sąlygą ir laiko Donbasą derybų raudonąja linija.

Kodėl svarbu

Ukrainos kariams Donbasas tebėra pagrindinė gynybos juosta, o bet koks atsitraukimas reikštų naują fronto liniją arčiau kitų svarbių miestų ir logistikos mazgų. Europos sąjungininkams tai reiškia, kad derybose dėl paliaubų vis dar nėra sprendimo, kuris iš karto sumažintų karo riziką regione.

šaltiniai:lrt.lt
Politika

ES teismas: Vengrijos prieš LGBTQ nukreiptas įstatymas prieštarauja bloko taisyklėms

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2026 m. balandžio 21 d. Liuksemburge nusprendė, kad 2021 m. Vengrijos įstatymas, draudžiantis nepilnamečiams prieinamą turinį apie homoseksualumą ir lyties keitimą, pažeidžia bloko teisę ir pagrindines vertybes. Teismas konstatavo, kad įstatymas stigmatizuoja ir marginalizuoja LGBTQ asmenis, o toks vertinimas pirmą kartą pateiktas byloje prieš vieną iš 27 ES valstybių pagal Sutarties 2 straipsnį. Sprendimas gali sustiprinti Europos Komisijos rankas spaudžiant Budapeštą atšaukti ar keisti įstatymą ir gali tapti pagrindu tolimesnėms finansinėms bei teisinėms pasekmėms Vengrijai.

Kodėl svarbu

Vengrijos LGBTQ bendruomenė, mokyklos ir žiniasklaidos leidėjai gali susidurti su naujomis teisės taikymo ribomis, jei Briuselis pareikalaus keisti cenzūrinę tvarką. Sprendimas taip pat svarbus ES institucijoms, nes jis sustiprina argumentą, kad narės negali teisinti diskriminacijos vaikų apsaugos vardu.

šaltiniai:15min.lt
Energija

Briuselis ramina, tačiau oro linijos ruošiasi blogiausiam: Europai gresia aviacinių degalų krizė

Europos Komisija balandžio 17-ąją pareiškė, kad Europos Sąjungoje dar nėra fizinio aviacinių degalų trūkumo, nors dėl karo Irane jų kainos per savaitę šoktelėjo daugiau kaip 100 procentų. LRT skelbė, kad oro bendrovės jau karpo tvarkaraščius, o „Wizz Air“ ir Lietuvos oro uostai teigia, jog Lietuvoje tiekimo sutrikimų kol kas nėra. Tuo pat metu Europos aviakompanijos yra apsidraudusios vidutiniškai apie 80 procentų šių metų degalų poreikio, todėl trumpalaikį kainų smūgį jos gali atlaikyti ilgiau nei vasaros sezoną.

Kodėl svarbu

Keleiviai gali mokėti daugiau už bilietus jau artimiausiomis savaitėmis, nes degalų mokestis kelionių paketams ir skrydžių kaštai kyla beveik visoje Europoje. Jei tiekimo spaudimas išliks iki vasaros, labiausiai nukentės žemų kaštų maršrutai ir jungtys per didžiuosius hubus, įskaitant skrydžius iš Lietuvos.

šaltiniai:tv3.lt
Politika

Karas Ukrainoje. ISW vertinimą tvirtina ir Švedija – Rusija turi gerokai daugiau problemų nei parodo

Švedijos karinėje žvalgyboje paskelbta 2026 m. vasario 17 d. analizė vertina, kad Rusijos grėsmė Baltijos regione iki 2030 metų didės, o jos hibridinės operacijos taps dažnesnės ir rizikingesnės. Tas vertinimas sutampa su ISW išvada, kad Kremlius gauna per daug pagražintus pranešimus apie frontą ir tuo pat metu maskuoja karą alinančias logistikos, nuostolių ir gamybos problemas. Tai reiškia, kad Vakarai vertina Rusijos pajėgumus kaip pavojingus dabar, bet kartu mažiau tvirtus, nei rodo Maskvos vieša laikysena.

Kodėl svarbu

Baltijos šalių kariuomenei ir NATO planuotojams tai keičia pasirengimo grafiką. Jei Rusija vienu metu dengia nuostolius ir plečia hibridines operacijas, daugiau lėšų teks skirti oro gynybai, žvalgybai ir pasienio apsaugai, o ne tik fronto stebėsenai.

šaltiniai:lrytas.lt
Politika

Karas Ukrainoje. Rusijos dronai naktį atakavo Sumus: apgadinti gyvenamieji namai, ligoninė

Sumų srityje per 2026 m. balandžio 20-osios naktį Rusijos dronai apgadino gyvenamuosius namus ir ligoninės pastatą, o vietos valdžia nurodė, kad smūgiai kliudė Mykolajivkos bendruomenę. Tą pačią dieną Ukrainos pareigūnai pranešė, kad regione per ankstesnes atakas buvo sužeisti 23 žmonės, o Sumuose nukentėjo daugiabučiai, privatus namas, medicinos įstaiga ir keli automobiliai. Po šių smūgių gelbėtojai ir tyrėjai tikrina žalą, o teisėsauga renka įrodymus dėl karo nusikaltimų.

Kodėl svarbu

Sumų gyventojams tai reiškia dar vieną smūgį būstui ir sveikatos priežiūrai regione, kuriame medicinos įstaigos jau ne kartą tapo taikiniais. Kiekvienas toks apgadinimas lėtina gydymą ir verčia vietos tarnybas nukreipti išteklius į langų, stogų ir ryšių tinklų atstatymą.

šaltiniai:delfi.lt

Pasaulis

Santrauka

Donaldas Trumpas vakar pareiškė, kad JAV neatšauks Irano uostų blokados, kol Teheranas neatvers Hormūzo sąsiaurio ir nepasirašys susitarimo. Jis taip pat sakė, kad Irano urano perėmimas būtų ilgas ir sudėtingas procesas, o Vašingtonas teigia, jog blokada Iranui kainuoja apie 500 mln. dolerių per dieną. Iranas įspėjo, kad gali vėl uždaryti sąsiaurį, jei spaudimas nebus sumažintas, o JAV mėgina išlaikyti paliaubų derybas po nesėkmingo ankstesnio rato Islamabade. Buvęs aukštas JAV pareigūnas per pastarąją parą pareiškė, kad amerikiečių karinė kampanija nepasiekė nė vieno deklaruoto tikslo, o JAV pareigūnas nurodė, kad Izraelio ir Libano derybos numatytos šią savaitę.

Iranas šiandien auštant pakorė dar vieną vyrą, susietą su antivyriausybiniais protestais Teherane ir mečetės padegimu. Vakar dar dviem vyrams Irane skirtos mirties bausmės dėl įtariamo šnipinėjimo, o žmogaus teisių grupės šias bylas sieja su politinių kalinių persekiojimu. Organizacija „Iran Human Rights“ nurodo, kad pernai Irane įvykdytos mažiausiai 1 639 egzekucijos, o nuo sausio protestų jau nužudyti mažiausiai devyni žmonės.

JT migracijos agentūra šiandien pranešė, kad 2025 metais migracijos maršrutuose žuvo arba dingo 7 904 žmonės. Vien jūrų keliuose į Europą žuvo apie 3 400 žmonių, iš jų 1 300 centrinėje Viduržemio jūroje ir daugiau kaip 1 200 Vakarų Afrikos maršrute į Kanarų salas. Azijoje Vašingtonas apribojo žvalgybos dalijimąsi apie Šiaurės Korėją po komentarų Seule, o Japonijoje per apšaudymą, susijusį su tanku, žuvo trys kariai.

NBA atkrintamosiose Atlantos „Hawks“ šiandien 107:106 įveikė Niujorko „Knicks“ ir išlygino pirmojo rato seriją 1:1. C. J. McCollumas pelnė 32 taškus, o Niujorkas iššvaistė 12 taškų persvarą ketvirtajame kėlinyje. „Amazon“ paskelbė investuosianti dar 25 mlrd. dolerių į „Anthropic“, taip stiprindama AWS pozicijas verslo dirbtinio intelekto rinkoje.

JAV planai dėl deeskalacijos su Iranu stringa: Teheranas nepateikė atsako, o viceprezidento J. D. Vance'o vizitas sustabdytas. Tuo pat metu JAV pajėgos perėmė su Iranu siejamą tanklaivį, o Donaldas Trumpas paskelbė naujas sankcijas Teheranui.

šaltiniai: 15min.lt, delfi.lt, lrytas.lt, vz.lt, tv3.lt, lrt.lt

Svarbiausios istorijos
Kriminalai

Irane pakartas dar vienas su protestais susijęs vyras

Antradienį auštant Irane buvo pakartas vyras, kurį teismų sistemai artima agentūra „Mizan“ siejo su mečetės padegimu per neramumus Teherane, pranešė LRT. Tai jau antra mirties bausmė, apie kurią paskelbta per dvi dienas, nes pirmadienį dar du vyrai buvo nuteisti myriop už šnipinėjimą, o valdžia juos kaltino ryšiais su „Mossad“. Irano žmogaus teisių grupė teigia, kad pernai šalyje įvykdyta mažiausiai 1 639 egzekucijos, o mažiausiai devyniems žmonėms mirties bausmė pritaikyta dėl sausio protestų, kuriuos saugumo pajėgos numalšino jėga.

Kodėl svarbu

Irano kaliniai ir jų šeimos gyvena su labai greito proceso egzekucijomis, kuriose už protestus ar tariamus ryšius su opozicija skiriama aukščiausia bausmė. Tokie sprendimai taip pat uždaro kelią viešam teismo proceso tikrinimui ir didina spaudimą žmogaus teisių organizacijoms, kurios fiksuoja naujas mirties bausmių bylas.

šaltiniai:lrt.lt
Visuomenė

JT: 2025 metais migracijos maršrutuose žuvo ar dingo 7,9 tūkst. žmonių

JT Tarptautinė migracijos organizacija balandžio 21 dieną paskelbė, kad 2025 metais pasaulio migracijos maršrutuose užregistruotos 7 904 žmonių žūtys ir dingimai, o nuo 2014 metų šis skaičius viršijo 80 tūkst. Agentūra nurodė, kad 2025 metais į Europą jūrų keliais teko apie 3,4 tūkst. žūčių ir dingimų, iš jų 1,3 tūkst. centriniame Viduržemio jūros maršrute ir daugiau kaip 1,2 tūkst. Vakarų Afrikos–Atlanto maršrute į Kanarų salas. TMO teigė, kad Amerikos maršrutuose žūčių mažėjo dėl griežtesnės JAV migracijos politikos, bet bendras vaizdas išliko labai pavojingas, nes saugių kelių trūkumas stumia žmones į neteisėtas keliones.

Kodėl svarbu

Šeimos, kurių artimieji dingo migracijos keliuose, lieka be teisinio statuso, be aiškaus palikimo tvarkymo ir be atsakymo, ar žmogus gyvas. Didžiausias spaudimas tenka valstybėms, kurios koordinuoja paiešką jūroje ir prie sienų, nes be saugių kelių ir duomenų apie maršrutus dingusiųjų skaičius toliau auga.

šaltiniai:15min.ltdelfi.lt
Politika

Karas Irane. Trumpas iškėlė sąlygą dėl Irano uostų blokados nutraukimo: „Jie praranda 500 mln. per dieną“

Donaldas Trumpas 2026 m. balandžio 20 d. pareiškė, kad JAV gali sušvelninti Irano uostų blokadą tik tada, jei Teheranas sutiks atverti Hormūzo sąsiaurį ir sustabdyti laivų taikymąsi, o jo administracija skaičiuoja, kad Iranas dėl to praranda apie 500 mln. JAV dolerių per dieną. Praėjusią savaitę JAV kariuomenė blokadą išplėtė iki Irano uostų, o Irano revoliucinė gvardija atsakė atakomis prieš laivus ir uždarė sąsiaurį, per kurį paprastai plaukia apie penktadalis pasaulio naftos. Dabar Vašingtonas laiko atviras derybas dėl paliaubų, o laivybos saugumas ir naftos tiekimas regione priklausys nuo to, ar Iranas nusileis dėl jūrų kelio kontrolės.

Kodėl svarbu

Brent ir kitų rūšių nafta išlieka priklausoma nuo Hormūzo sąsiaurio, todėl kiekviena papildoma blokados diena kelia degalų ir elektros kainų spaudimą Europoje. Labiausiai nukenčia laivybos bendrovės, draudikai ir naftos pirkėjai Azijoje, nes jie turi mokėti daugiau už maršrutus, riziką ir atsargas.

šaltiniai:15min.lt
Politika

Donaldas Trumpas sako neatšauksiantis blokados, kol nebus susitarimo su Iranu

2026 m. balandžio 20 d. Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV vykdoma Irano jūrų blokada liks galioti, kol bus pasirašytas susitarimas su Teheranu. „Associated Press“ ir CBS pranešė, kad jis tai siejo su derybomis, kurios balandžio 11–12 d. Islamabade baigėsi be susitarimo, o JAV pusė sakė laukianti naujo raundo jau šią savaitę. Iranas teigia, kad blokada pažeidžia paliaubas, ir grasina nebeatidaryti Hormuzo sąsiaurio, jei spaudimas nesitrauks.

Kodėl svarbu

Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių naftos kelių pasaulyje, todėl bet koks jo uždarymas greitai paveikia degalų kainas Europoje ir Azijoje. Derybų žlugimas taip pat didina riziką laivybai Persijos įlankoje, kur jau dabar keičiami maršrutai ir didėja draudimo kaštai.

šaltiniai:15min.lt
Sportas

„Hawks“ iškovojo pergalę prieš „Knicks“ ir išlygino NBA atkrintamųjų serijos rezultatą

Atlantos „Hawks“ 2026 m. balandžio 21 d. 107:106 palaužė Niujorko „Knicks“ ir išlygino pirmojo NBA atkrintamųjų etapo seriją 1:1. Lemiamą spurtą svečiai surengė ketvirtajame kėlinyje, o CJ McCollumas pelnė 32 taškus ir tapo rezultatyviausiu mačo žaidėju. „Knicks“ lyderis Jalenas Brunsonas surinko 29 taškus, bet Niujorkas prarado 12 taškų persvarą paskutinėje atkarpoje ir kitą serijos mačą žais jau turėdamas išvykoje atgauti namų aikštės pranašumą.

Kodėl svarbu

„Knicks“ sirgaliams tai reiškia, kad namų pranašumas po dviejų rungtynių jau nebeužtikrina saugios padėties prieš kelionę į Atlantą. „Hawks“ ši pergalė suteikė galimybę perimti iniciatyvą serijoje, kurioje vienas pralaimėjimas dabar gali pakeisti visą poros eigą.

šaltiniai:tv3.lt
Technologijos

„Amazon“ planuoja investuoti dar 25 mlrd. USD į „Anthropic“

„Amazon“ pirmadienį paskelbė, kad dar 25 mlrd. JAV dolerių skirs dirbtinio intelekto bendrovei „Anthropic“, kuri kuria pokalbių robotą „Claude“. „Anthropic“ praėjusių metų rudenį buvo įvertinta 183 mlrd. JAV dolerių ir tuo metu jau buvo sudariusi daugiamečius susitarimus dėl skaičiavimo pajėgumų su „Google“ ir „Amazon“ debesijos padaliniais. Nauja investicija sustiprins „Amazon Web Services“ pozicijas kovoje dėl įmonių dirbtinio intelekto klientų, o „Anthropic“ leis plėsti modelių mokymą ir infrastruktūrą per 2026 metus.

Kodėl svarbu

Įmonių klientams tai reiškia dar didesnę konkurenciją dėl pigesnių ir galingesnių dirbtinio intelekto paslaugų, nes „Amazon“ finansuoja ir debesiją, ir pačią modelių kūrėją. Tokios sumos taip pat didina spaudimą energetikai ir duomenų centrams, kurių pajėgumai jau tampa ribojančiu veiksniu visai sektoriaus plėtrai.

šaltiniai:vz.lt